priekiaturė

"Priekiaturė" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis prieš istoriją/prieš įvykius arba seniau, prieš tai. Dažnai naudojamas pasakojant apie praeitį, pabrėžiant, kad kas nors įvyko prieš pagrindinius minimus įvykius.

Pavyzdžiai:
1. "Tai nutiko dar priekiaturė, kol atvyko policija."
(Įvyko prieš pagrindinį įvykį – policijos atvykimą.)

2. "Priekiaturė čia buvo miškas, o dabar – miestas."
(Seniau, prieš dabartį.)

3. "Jis apie tai išgirdo priekiaturė, todėl buvo pasiruošęs."
(Sužinojo prieš pagrindinį įvykį.)

Pastaba:
Žodis nėra literatūrinis, dažniau sutinkamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje rekomenduotina vartoti atitikmenis: prieš tai, anksčiau, prieš įvykius.

Įrašas
Paaiškinimas	"Priekiaturė" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis prieš istoriją/prieš įvykius arba seniau, prieš tai. Dažnai naudojamas pasakojant apie praeitį, pabrėžiant, kad kas nors įvyko prieš pagrindinius minimus įvykius. Pavyzdžiai: 1. "Tai nutiko dar priekiaturė, kol atvyko policija." (Įvyko prieš pagrindinį įvykį – policijos atvykimą.) 2. "Priekiaturė čia buvo miškas, o dabar – miestas." (Seniau, prieš dabartį.) 3. "Jis apie tai išgirdo priekiaturė, todėl buvo pasiruošęs." (Sužinojo prieš pagrindinį įvykį.) Pastaba: Žodis nėra literatūrinis, dažniau sutinkamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje rekomenduotina vartoti atitikmenis: prieš tai, anksčiau, prieš įvykius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.