prieaikštis

Prieaikštis – tai kalbos dalis, nurodanti daikto vietą, laiką, būdą ar priežastį. Jis jungiasi su daiktavardžiu, būdvardžiu ar įvardžiu ir atsako į klausimus: kur? kada? kaip? kodėl?

Pavyzdžiai:
- Vieta: Knyga guli ant stalo.
- Laikas: Susitiksime po pietų.
- Būdas: Važiuojame su traukiniu.
- Tikslas: Darbas už pinigus.

Trumpiau: tai pagalbinis žodis, rodantis ryšį tarp veiksmo ir aplinkybių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prieaikstis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Prieaikštis – tai kalbos dalis, nurodanti daikto vietą, laiką, būdą ar priežastį. Jis jungiasi su daiktavardžiu, būdvardžiu ar įvardžiu ir atsako į klausimus: kur? kada? kaip? kodėl? Pavyzdžiai: - Vieta: Knyga guli ant stalo. - Laikas: Susitiksime po pietų. - Būdas: Važiuojame su traukiniu. - Tikslas: Darbas už pinigus. Trumpiau: tai pagalbinis žodis, rodantis ryšį tarp veiksmo ir aplinkybių.