skendìmas. skeñdimas. → skęsti:
1. Jaunas mėnulaiti, dangaus karalaiti, nuo ugnes degino, nuo vandenio skendìmo ir dantų gėlimo.
2. Dažniausios laivų skendimo priežastys yra sparčiai didėjantis greitis ir rūkas.
nuskendìmas. → nuskęsti 1: Dėl nuskendimo būt galėję laidoti [į švęstus kapus],
al' kad susidėję gyveno. Nuskendimo pavojus.
paskendìmas.
1. → paskęsti 1: Galėsi nei paskendimo, nei kitokio galo visai nebijoti.
2. tvanas: Anie pirm paskeñdimo … be Dievo baimės gyvenę est.
3. → paskęsti
7.
praskendìmas. paskendimas 3: Praskendìmas skolose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.