prasišerti

.
šérti, šẽria, šė́rė

1. mesti plaukus, plunksnas: Šeriasi galvijai. Arklys šẽrias. Gerai išliuobti gyvuliai visada šer̃sis. Tokio gyvulio į maistą neims, šẽriasi. Šė́rės liki skūrai arklys. Gink katiną nu lovos: šẽras bestija – visa kaldra vienų plaukų būs. Kad nesišer̃t, duok iš rudenio gerai [ėsti]. Gyvuolis kaip pradeda kusti pavasarį, tada šẽrias. Žirgai šẽrias, t. y. plaukus žieminius meta šalin. Dar suverpsiu: žalia pušis, žalia eglė, dar šuneliai nesìšeria. Višta apspešus, negraži – šẽrias. Šẽrias – mėto i mėto plūksnas. Pradės liuob žąsės šérties, kitos bobos rautinai raus plunksnas. Nustoja dėt, kai pradeda šértis. Kai ims šértise, pjausim vištų, o dabar da jos deda. Vištos šerdamosi plūksnas išbarsto, – ot ir padaryk dukterim patalus. Besìšeriant kad papjauk vištą – vienos padaigos. | Tu ar biškį šerýs kaip ir muno uostai. Pešk, kol šẽrias: kai nustos šértis, neišpeši. kristi, birti iš odos. Gyvolio plaukai šẽras. Kailiniai šẽriasi, prastai išdirbti. Tas kalnierius šẽrias.

2. nertis: Beaugdamas vikšras keturiskart šeriasi.

3. blukti: Kas čia da nudažymas buvo, ka teip šẽriasi?! Žalias ir mėlynas rūbas labai greit šẽrias. Nesìšeria kiaušiniai, kai nudažai. Skepetos margos šẽriasi. Seniai jau nudažytas namas – i nesìšeria. Jau pradėjo stogas šérties. Puodžiūnkiemio parko medžiai jau šėrėsi, puošėsi rudens spalvomis, mėtė lapus.

4. savo spalva dažant, keisti, gadinti kito spalvą: Šitie siūlai šẽria, nesiuvinėk. Mūsų apivalkalas sausai šẽrias: prisglaudžia prie kito – i šẽrias.
apšérti, àpšeria, apšė́rė

1. truputį nusišerti, pamesti plaukų: Karvės nugara buvo dvyla, apsišėrusi.

2. apiblukti: Ir nuo lietaus rūbai apsìšeria. Truputį apsišė́rė skarelė, buvo gelsvesnė. Apsišė́rus šito jūsų nosinė. Jau apsišė́rė kortos.

3. savo spalva apdažyti, apgadinti kito spalvą: Viso rūbo šlapdyt nemožna – gali apšért. Skarele apšérta suknelė balta.
išsišérti, išsìšeria, išsišė́rė

1. išmesti plaukus, plunksnas: Mūs arkliokas jau baigia išsišért. Po žiemos išsišė́rė, tik žvilga. Kai išsišer̃s, nebepažinsi. Šerias karvė, nugarokaulis jau išsišė́ręs. [Elnias] pavasarį išsišeria ir spalvą permaino. I ana neišsišė́rus buvo, jau labai kūda. Katros pirmiau išsišė́rė, jau deda. Vištos išsišė́rusios, kiaušių nebdės. iškristi šeriantis. Išsišė́rė plaukai. Paseno kailiai, tai ir vilna išsišė́rė. Nedidelis, šlakuotas ir taip išsišėrusiais antakiais, kad antakių lyg ir nebėr.

2. išsinerti, numesti odą: Kai gyvatė išsišė́rus, tai pindavo šitą skūrą plaukuosna.

3. išblukti: Vasarą kap panešiojau, tai suvis išsišė́rė skarelė. Negražus audeklas – koks kai išsišė́ręs. | Stogai buvo apiplyšę, kūleliai išsišėrę. Net ūsai toje vietoje išsišėrę.

4. vėl pasidaryti baltam, išbalusiam, išblyškusiam: Įdegęs buvau, dabar jau išsišė́riau. Mano rankos buvo juodos kai arimas, nuėjau į pirtį, tai išsišė́rė. Kai atėj [o],
tokis raudonas [buvo],
ė dabar išsišė́rė. Koks jis išsišėręs, kaip bakis, vos pazerlio [ja].

5. pasikeisti: Maži [vaikai] geri, užaugę išsìšeria (pablogėja) . Kai tik užejo kita valdžia, tuoj išsišė́rė.
nušérti, nùšeria, nušė́rė

1. numesti plaukus, plunksnas: Arklys nusišeria pavasarį, kad plaukas nudulka. Kap kada tep labai nusišeria [karvė],
kad nugara visai gryna. Kaip ilgai nenusišeria tos telyčios! Muno kailiniai nusišė́rė, nebšilti bėr. O mūsų karvės tenusišer būtinai tad, kad pradeda vasaros gale į atolus eiti. Nusišė́rusi karvė, žiemos plauko netura. Toks bjaurus nusišė́ręs vilkas. Ankstie nusišė́rė, vienos padaigos. Visos vištos nusišė́rė, nė vieno kiaušinio nebė [ra]. Kelios nusišėrusios vištos, susitraukusios nuo žvarbaus vėjo, liūdnai karkdamos, žingsniuoja per kiemą. Jei nusišėrė, tai ir nupliks.

2. nublukti: Nusišeria jupa. Nusišėręs rūbas. Kiek aš pirkau kartūnėlių, tai visi nusišė́rė saulėj. Pavelėjau šiultu vandeniu, ir nusišė́rė. Skara viškum nusišė́rė, palša dabar. Gavo nunešiotus drabužius ir nusišėrusią kepurę. Drąsiai eik pasbovyt su jais – nenusišérsi (nieko bloga neatsitiks) . Metaforos nusišeria (netenka vaizdingumo) .

3. nublukinti (nešiojant), nušerdinti: Kad šitą rudenelį itą tai žinojus, būčia rūtų vainikelį žirgeliui sušėrus, ė jau savo tai stuomelį lauželin sukrovus, ė šilkinę tai suknelę sauliulėj nušė́rus. Einam drenesne skarele, kad nenušer̃t.

4. savo spalva nudažant, sugadinti kito spalvą: Megztinis marškinius nušė́rė. Nedėk marškinių kartu su tom raudonom marškom, ba nušer̃s.

5. pasidaryti baltam, nubalti, nublykšti: Paklodę paliko ant saulės, nusišė́rė, pasidarė visai balta. Žiūrėk, kitos kaip negrės, po pirties nusišeria, o aš ir žiemą nebūnu balta.

6. nusitrinti, nušiurti: Nagus nusdažė, paakius išsitepė, kaipgi jos eis dirbt – nusišer̃s. Nudriskęs, alkūnės nusišėrė. Mano paltukė jau visai nusišė́rus. Miežių akuotai nusišėrę. Juoda buvo [lova],
dabar nusišė́rė. Apdilęs, nusišėręs, negražus [laikrodis].
prasišérti, prasìšeria, prasišė́rė. vietomis išsišerti.
prišérti, prìšeria, prišė́rė. šeriantis primesti plaukų: Katė prišėrė kačiapūkių pienan.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prasiserti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv