„Prasičiuokelėti“ – šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai ar nuobodžiai kalbėti, plepėti, „pūsti į ausį“ (dažnai apie nereikšmingus dalykus).
Pavyzdžiai:
1. Senelė visą popietę prasičiuokelėjo su kaimyne.
2. Nustok prasičiuokelėti – turime darbų!
3. Jie prasičiuokelėjo prie kavos, pamiršę laiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.