sargáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. dirbti sargu, prižiūrėtoju: Visą savo gyvenimą šis keistuolis sargauja. Iš pradžių sargãvo, gatves šlavė, paskiau insitaisė geriau. Sargáuju kiaulidėj: sėdžiu par naktį, kartais ir nusnundu. Jis neina kolūkin, jis sargáuna. Vasarą i rudenį sode sargavaũ. budėti: Angelams savo liepė tavę lankaut, kur tiktai žengsi, įsakė jiems sargaut. Pavargusiai gamtai ilsėtis ramu po priedanga melsvo dangaus: žvaigždžių milijonai žydru margumu iš aukšto ant jos besargaus.
prasargáuti. kurį laiką sargauti: Aš gi dvidešim metų mokykloj prasargavaũ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.