Praplikimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai didelį skurdą, netektį, skurdžią būseną (dažniausiai dėl praradimo, nelaimės ar ilgalaikio vargšavimo).
Jis vartojamas apibūdinti itin menką, varginančią materialinę ar dvasinę padėtį.
Pavyzdžiai:
1. Po karo šeima gyveno didžiuliame praplikime – neturėjo nei maisto, nei šildomos pastogės.
2. Jausdamas dvasinį praplikimą, jis ieškojo paguodos.
3. Senuose pasakojimuose dažnai minimas kaimo praplikimas.
Sinonimai: skurdas, netektis, vargšavimas, nelaimė, nuskurdimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.