prancūzmetis

Prancūzmetis – tai neigiamas žodis, reiškiantis žmogų, kuris aistringai mėgsta viską prancūzišką, pernelyg gerbia prancūzų kultūrą, kalbą ar papročius, kartu neigiamai vertindamas savąją kultūrą.

Pavyzdžiai:
- Jis – tikras prancūzmetis: namuose kalba tik prancūziškai, gėrįs tik prancūzišku vynu, o lietuvišką virtuvę vadina „primitivia“.
- Po kelionių į Paryžių tapo prancūzmečiu – dabar kritikuoja viską, kas nesusiję su Prancūzija.

Sinonimai: frankofilas (neutralus), prancūzų kultūros gerbėjas (neutralus arba teigiamas).
Pastaba: Dažnai vartojamas ironiškai ar siekiant pajuokti pernelyg aistringą svetimkultybiškumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Prancūzmetis – tai žmogus, turintis vieną prancūzų tėvą (arba motiną), bet negimęs Prancūzijoje arba neaugęs prancūziškoje kultūroje. Terminas dažnai naudojamas norint pabrėžti dvilypę tapatybę arba kultūrinį atsiskyrimą nuo prancūzų šaknų. Pavyzdžiai: 1. Jis – prancūzmetis, jo tėvas prancūzas, bet pats jis gimė ir augo Lietuvoje, todėl kalba prancūziškai tik namuose. 2. Nors ji laikoma prancūzmete, savo kultūra jaučiasi grynąja lietuve, nes niekada negyveno Prancūzijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.