.
pradõtkas (zadatek, зaдaтoк).
1. rankpinigiai (ppr. duodami samdiniui, suderėjus algą), pradovis: Jis, pasižadėjęs eiti prie manęs už berną, priėmė pradotką, dolerį ant rankos. Jeigu susiderėsi su alga, įduok pradotką. Daviau bernui pradotką, kad kitur neitų. Aš buvau ir pradotką įdavęs. Kaip eisiu, tai ir be pradõtko eisiu. Kurio mato gerą stotką, tam atvožniai duod pradotką.
2. užstatas, įkaitas: Turėkitėg pradõtką mirimą maną. Tave išpažįstame. vandeniu gyvu, pradotku ižganymo mūsų.
mìkis pradõtką siū́lo (kam). Jau tau, vaikine, mìkis pradõtką siū́lo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.