Prabingtis – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis praradimą, netektį, žalą (dažniausiai materialinę arba moralinę).
Pavyzdžiai:
- Įmonė patyrė didelę prabingtį dėl netikėto rinkos nuosmukio.
- Jautėsi prabingties jausmas, kai sužinojo apie draugo išdavystę.
- Karas šaliai atnešė ne tik žmonių, bet ir kultūros prabingtį.
Sinonimai: nuostolis, žala, netektis.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar formalioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.