poteris

põteris.

1. poteriai 1: Kiek pabuvęs, atsisuks ir klausia: „Ar kalbėt gi põterį?“. Reikia, nuėjus į bažnyčią, nors poterį sumesti (sukalbėti) . Guldamas vis šventajam poterį sukalba. malda „Tėve mūsų“: Jog geresniai atmen arti, nent poterį byloti.

2. atskiras karolių ar rožinio rutuliukas: Jis vis svaidė poteriais ir nedavė numirėliui užkopt. Senovėj buvo tokie karnietai su põteriais. Aš põterių jau negaliu sučiupinėt, ma [n] nupirkit didesnį rožančių. Užsnūdau ražančiaus poterukùs beslankiodama. Jau mano rožančiui kelių poteriukų trūksta – nutrūkinėję. Uoga. kaip ražončiaus põteriai. Štai smulkiais rožančiaus poterėliais nubėgta pilkosios pelytės, o čia porine grandinėle nušmaukšta žebenkšties. Kas vidurė [je] poterių (poteriukų) ?

3. susisukusių, susivijusių siūlų mazgas, garankštis: Kai siūlai esti sukrūs, tai net põteriai pasdaro. Vilnose, kur tik poteriùkas, te ir trūksta.
põterį skaitýti bambėti: Žydas vėl savo põterį skaĩto, ale bernas nė žodžio neatsiliepia.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'poteris' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv