"Popilkis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelį kiekį, truputį, šiek tiek (dažniausiai apie birus skystį ar panašų daiktą). Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai su neigimu ("ne popilkio" – nė kiek, visai ne).
Pavyzdžiai:
1. Ar turi pieno? – Turiu tik popilkį.
2. Jis nepopilkio nenustebo. (Visiškai nustebo)
3. Į arbatą įberk popilkį cinamono.
Trumpai: Nedidelis kiekis, šiek tiek; dažnai vartojamas su neigimu ("ne popilkio").
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.