Ponaičiokas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis įtakingą, turtingą arba iškilų asmenį, dažnai su neigiamu atspalviu (pabrėžiant išdidumą, pasipūtimą ar elgesį iš aukšto).
Pavyzdžiai:
- Kaimyne jaučiasi tikru ponaičioku – su niekuo nebesveikinasi.
- Verslininkas elgiasi kaip ponaičiokas: mašina keičia kas dveji metai.
- Nepasielk kaip ponaičiokas, nors ir paaukštino pareigose.
Sinonimai: poniautojas, pasipūtėlis, išdiduolis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.