.
plõščius (плaшч, płaszcz).
1. ilgas be vatos apsiaustas (ppr. iš milo): Glabstyk su ploščiumi kūdikį, kad nesušaltum. Seniau buvo milo ploščiai su diržu sujuosti. Ar pasiėmei ploščių nuo lietaus? Reiks siūtis naują plõščių. Apsivilk plõščium, kad nesušaltum. Apsivilk plõščių, važiuosim į mišką. Vyras lengvu ploščium apsisiautęs. Mažas motriškas ploščius. Traukė kardą iš po ploščiaus. Antvelk ploščiu.
2. skraistė: Ažudengė save skraiste, aba ploščiu. Nuėmė ploščių nuog jo ir apvilko jį tikrais jo rūbais. Jūsų. graikštumas teesti ne pynimusu plaukų ir. ploščių apidengime, bet. širdė [je].
3. didelė atlenkta apykaklė: Išėjo mada su plõščiais sukneles siūt. Pasisiūk suknelę su plõščium.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.