Plintis – tai architektūros terminas, reiškiantis pastato ar sienos apačioje esantį horizontalų, dažniausiai šiek tiek išsikišantį pamatų arba pagrindo elementą. Jis tarnauja kaip perėjimas tarp pamato ir sienos, dažnai vizualiai sustiprina konstrukciją ir apsaugo nuo drėgmės.
Pagrindinės reikšmės:
1. Architektūroje – apatinė sienos dalis, dažnai storesnė arba kitaip išsiskirianti.
2. Statyboje – gelžbetoninė ar mūrinė pamato dalis, ant kurios stato sienas.
Pavyzdžiai:
- Klasikinėje architektūroje: antikos kolonų ar sienų plintis (pvz., graikų šventyklose).
- Statant namą: gelžbetoninis plintis, ant kurio klojami sienų blokai.
- Interjere: grindų apvado plintas (kartais vadinamas plintu), nors tai šnekamoji reikšmė.
Trumpai: Plintis – tai apatinė, dažnai išsikišusi pamatų dalis pastate ar sienoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.