"Plikganyklė" yra lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis plika, beželdėjusi vieta (pvz., kalvos viršūnė, dirvonas be medžių, nuplautas šlaitas). Dažnai naudojamas apibūdinti atvirą, neapsodintą plotą.
Pavyzdžiai:
1. Kalno viršūnė – tik plikganyklė, net medelio neauga.
2. Po potvynio upės krantas liko plikganyklė.
3. Seniau čia buvo miškas, dabar – plikganyklė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.