plėšyti

plėš|yti, plėšo, plėšė draskyti į gabalus: Plunksnas plėšo. Vanagas vištą plėšo. prk.: Sielvartas plėšė širdį. plėšymas. plėšytojas, plėšytoja dkt. plėš|ti, plėšia, plėšė priežodis plyšti.
1. drėksti į dalis, lupti nuo
paviršiaus: Plėšyti lapą pusiau. Karklus, tošį plėšyti Popierių plėšyti nuo sienos. Vėjas stogą plėšia.
2. dėvint kiurdyti: Batus, drabužį plėšyti Mokslas kišenės neplėšia (folkloras)
3. pirmą kartą arti: Dirvoną, pūdymą plėšyti
4.
imti jėga, grobti: Iš rankų ką plėšyti Okupantai plėšė mūsų kraštą. prk.: Garbę, gerą vardą plėšyti (šmeižti).
5. šnek. imti didelę kainą, lupti: Jis už darbą labai plėšia.
6. daryti nederlingą, laisinti: Piktžolės
žemę plėšia.
7. malant grūdams luobą nudirti: Girnomis kruopas plėšia.
8. prk. labai skaudėti: plėšte plėšia galvą - taip skauda.
9. šnek. smarkiai ką daryti: Karvės kad plėšia žolę (ėda). Vyrai plėšia dainą (smarkiai
dainuoja). plėšėjas, plėšėja dkt. plėšimas.

Įrašas
Paaiškinimas	plėš|yti, plėšo, plėšė draskyti į gabalus: Plunksnas plėšo. Vanagas vištą plėšo. prk.: Sielvartas plėšė širdį. plėšymas. plėšytojas, plėšytoja dkt. plėš|ti, plėšia, plėšė priežodis plyšti. 1. drėksti į dalis, lupti nuo paviršiaus: Plėšyti lapą pusiau. Karklus, tošį plėšyti Popierių plėšyti nuo sienos. Vėjas stogą plėšia. 2. dėvint kiurdyti: Batus, drabužį plėšyti Mokslas kišenės neplėšia (folkloras) 3. pirmą kartą arti: Dirvoną, pūdymą plėšyti 4. imti jėga, grobti: Iš rankų ką plėšyti Okupantai plėšė mūsų kraštą. prk.: Garbę, gerą vardą plėšyti (šmeižti). 5. šnek. imti didelę kainą, lupti: Jis už darbą labai plėšia. 6. daryti nederlingą, laisinti: Piktžolės žemę plėšia. 7. malant grūdams luobą nudirti: Girnomis kruopas plėšia. 8. prk. labai skaudėti: plėšte plėšia galvą - taip skauda. 9. šnek. smarkiai ką daryti: Karvės kad plėšia žolę (ėda). Vyrai plėšia dainą (smarkiai dainuoja). plėšėjas, plėšėja dkt. plėšimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.