pleinata

Pleinata – tai lietuviškas žodis, reiškiantis iškilusį, išgaubtą vietą ar kalvą. Dažniausiai vartojamas poetiniame arba tarmiškame kontekste.

Pavyzdžiai:
- „Užėjome ant aukštos pleinatos ir žiūrėjome į slėnį.“
- „Senovėje pilys buvo statomos aukštose pleinatose.“

Sinonimai: kalva, pakalnė, aukštuma, iškiluma.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pleinata' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pleinata – tai lietuviškas žodis, reiškiantis iškilusį, išgaubtą vietą ar kalvą. Dažniausiai vartojamas poetiniame arba tarmiškame kontekste. Pavyzdžiai: - „Užėjome ant aukštos pleinatos ir žiūrėjome į slėnį.“ - „Senovėje pilys buvo statomos aukštose pleinatose.“ Sinonimai: kalva, pakalnė, aukštuma, iškiluma.