plaukėti
plaukė|ti, plaukėja, plaukėjo rodytis, augti iš bamblių varpoms: Rugiai, miežiai, kviečiai plaukėja. plaukėjimas 1 plauk|ti, plaukėia, plaukėė
1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus
daiktus): Ar moki plaukėti? Plaukėti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukėia. Sunku plaukėti prieš srovę. Laivas plaukėia. Medis plaukėia. (neskęsta) vandenyje. Taukai vandenyje plaukėia. Žuvis, povandeninis laivas plaukėia.
2. keliauti
laivu: plaukėia per jūrą. Žvejai plaukėia į jūrą.
3. tekėti, sroventi: Nemunas plaukėia į marias.
4. judėti oru: Debesys plaukėia dangumi (danguje).
5. prk. eiti, sklisti, plisti: Daina plaukėė tolyn. Per galvą plaukėė visokios
mintys. Greit metai plaukėia.
6. prk. gausiai eiti, vykti, plūsti: Žmonės būriais plaukėia į mugę. Bitės prieš lietų plaukėte plaukėia į avilį.
7. prk. telktis: Į banką pinigai nuolat plaukėia. plaukėėjas, plaukėėja dkt. plaukėimas:
plaukėimo varžybos (sport.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.