pilvaburystė
Pilvaburystė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis angl. cloud burial, t. y. palaidojimo būdas, kai mirusiojo kūnas dedamas ant uolos ar specialios platformos atviroje gamtoje, kad jį išardytų plėšrūs paukščiai (pvz., grifai) ar kiti gamtos elementai. Tai senovinė tradicija, paplitusi Tibete ir kai kuriose Centrinės Azijos kultūrose, siejama su budizmo įsitikinimais apie kūno pereinamumą ir dvasių atsiskyrimą nuo materialaus pasaulio.
Pavyzdžiai:
1. Tibeto kalnų regionuose pilvaburystė praktikuojama kaip ekologiškas ir ritualinis palaidojimas.
2. Kai kuriose šiuolaikinėse alternatyviose laidotuvėse svarstomas panašus metodas (pvz., „natūralus sklaidymas“), nors techniškai skiriasi nuo tradicinės pilvaburystės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.