Pilnutinumas – tai savybė reiškianti išsamumą, visumą, neužbaigtumo ar trūkumo nebuvimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Visapusiškumas – kai nagrinėjamas visas objektas ar klausimas, o ne dalis.
Pvz.: Mokslinis tyrimas vertinamas pagal duomenų pilnutinumą.
2. Baigtumas – kažkas užbaigtas, netrūksta dalių.
Pvz.: Dokumentų rinkinys pateiktas pilnutiniu pavidalu.
3. Teisėje – pilnateisiškumas, neprieštaraujantis įstatymams.
Pvz.: Pilnutinė teisinė galiojanti sutartis.
Trumpai: Pilnutinumas – tai išsamumas ir baigtumas, be trūkumų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.