Pilnumeinia – tai žodžiai, kurie pakeičia pilną sakinių dalį (pvz., veiksnį, papildinį, aplinkybę), kartais – visą sakinį. Jie naudojami, kad išvengtume pasikartojimo ir kalbėtume glausčiau.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj veiksnio:
Jonas atėjo. Jis (t. y. Jonas) buvo pavargęs.
2. Vietoj papildinio:
Tu pažįsti Mariją? Taip, aš pažįstu ją.
3. Vietoj aplinkybės:
Jis gyvena Kaune. Ten (t. y. Kaune) gražu.
4. Vietoj sakinio:
Ar ateisi? Taip. („taip“ pakeičia „Aš ateisiu“)
Pagrindiniai pilnumeinių tipai: įvardžiai (aš, tu, jis, ji, mes), įvardžiuotiniai prieveiksmiai (čia, ten, tada), dalelytės (taip, ne).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.