pilnuma

Pilnuma – tai daiktavardis, reiškiantis pilnatį, visumą, ištisumą ar kompleksiškumą. Nurodo, kad kažkas yra išsamus, neužbaigtas ar turintis visas dalis.

Pavyzdžiai:
1. Faktų pilnuma – tyrime svarbu pateikti duomenų pilnumą.
2. Jausmų pilnuma – patyriau didelę džiaugsmo pilnumą.
3. Veiklos pilnuma – darbas atliktas su ypatinga atidumo pilnuma.
4. Informacijos pilnuma – ataskaitoje trūksta pilnumo, nes nėra visų svarbių detalių.

Sinonimai: išsamumas, visiškumas, kompleksiškumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pilnuma' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pilnuma – tai daiktavardis, reiškiantis pilnatį, visumą, ištisumą ar kompleksiškumą. Nurodo, kad kažkas yra išsamus, neužbaigtas ar turintis visas dalis. Pavyzdžiai: 1. Faktų pilnuma – tyrime svarbu pateikti duomenų pilnumą. 2. Jausmų pilnuma – patyriau didelę džiaugsmo pilnumą. 3. Veiklos pilnuma – darbas atliktas su ypatinga atidumo pilnuma. 4. Informacijos pilnuma – ataskaitoje trūksta pilnumo, nes nėra visų svarbių detalių. Sinonimai: išsamumas, visiškumas, kompleksiškumas.