„Pilia“ – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis piliakalnį (įtvirtintą gyvenvietę ant kalvos ar pailgos kalvos). Vartotas senuosiuose raštuose ir tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose šaltiniuose: „Pilia stovėjo ant aukšto kalno.“
2. Vietovardžiuose: Pilialaukis, Piliakalnis (išvestiniai pavadinimai).
3. Tautosakoje: „Pilioje senovėje gyveno kunigaikštis.“
Trumpai: „Pilia“ – senovinis žodis piliakalniui nusakyti, dabar randamas vietovardžiuose ir senose užrašuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.