Penatas (lot. penates) – senovės Romos namų dievai, saugoję šeimos turtą ir širdį (maisto atsargas). Kartu su lares (protėvių dvasios) buvo garbinami namų alkėje.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Tiesiogine prasme:
„Romėnai prieš kelionę meldėsi penatams.“
2. Perkeltine prasme (poetiškai – namai, tėvynė):
„Jis ilgėjosi grįžti prie savo penatų.“
Trumpai:
Penatai – Romos šeimos dievai, simbolizuojantys namų židinį ir turtą; dabar retai vartojama poetiškai apie tėviškę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.