Peklė – krikščioniškoje tradicijoje tai amžino kančios ir atskyrimo nuo Dievo vieta po mirties, skirta už sunkius nuodėmes neatsigręžusiems žmonėms.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinė – amžinos kančios ir paskutinio teismo vieta.
2. Perkeltinė – sunki, kankinanti situacija ar patirtis (pvz., karas, kančia).
Pavyzdžiai:
- "Pagal Bibliją, peklė – tai ugnies ežeras."
- "Karo frontas buvo tikra peklė."
- "Jausmas, kai ją palikau, buvo kaip peklė."
Sinonimai: pragaras, gehena, anapusis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.