paunkšti

uñkšti, -čia, -tė.

1. leisti pro nosis spigų garsą, inkšti, cypti: Šuva visą naktį uñkštė, nedavė miegot. Šuo uñkščia, kažką užuodžia. Ka tas šuva po sodą uñkščia, gal ežį rado? Inleisk šunelį – uñkščia už durų. Brisius unkščia bailiai ir žiūri į žmogų, tartum klausdamas, kam čionai jį atvedė. Pribėgęs prie jos. šuo, lyg norėdamas ką pasakyti, unkštė. Unkščiu, skaliju. Meškius, unkšdamas iš baimės, tarp kojų įspraudęs uodegą, įpuolė į trobą. Unkšdavo [velnias] iš baimės kaip šunytis. | Jau žąsukai tuoj atsitūps, kad pradeda unkšt. | Mano tauta lyg peršautas šuo unkščia laižydama kruviną Nemuno krantą. Tik šuva uñkščia, kai nekantantas.

2. leisti pro nosis kimų garsą, vaitoti: Ligonis nekalba, tik unkščia, t. y. vaitoja. Niurnys arba nebylys ubagas unkščia, t. y. sako un, un. Uñkštė, kad visą skauda. Jis kiek paėjėjęs užgirsta, kad kas tai lyg uñkščia, lyg dejuoja. Petrukas neverkė, tik gailiai uñkštė. Plonutis balsas unkšdamas mamai pasiskundė. Unkši iš troškulio, o lūpos bus sausos. sunkiai kvėpuoti, dvėsuoti: Mirdamas uñkščia. Uñkščia kaip dusdamas.

3. reikšti nepasitenkinimą, niurnėti, bambėti: Uñkščia, nepatenkytas diedas. Vakar vis uñkštė, kad nėr pinigų. Visi pradėjo uñkšt, kad reikėjo duot po paršelį. Greičiau eik artų, ko dar unkšti!

4. prašyti, zyzti: Uñkščia kap šunytis, ką priimtau.

5. niūniuoti, dainuoti: Uñkšti giesmę.

6. mikčioti, sunkiai tarti: Krepesė merga uñkščia, t. y. neištaria gerai žodį.
išuñkšti, -čia, ìšunkštė. unkštimu įspėti, išpranašauti: Išuñkš [šuo] kokią bėdą, ar ką.
pauñkšti, -čia, pàunkštė

1. kiek painkšti, pacypti: Nu ir tos žvėrelės tę pàunkštė pàunkštė ir ėmė terpu savę tep kalbėt.

2. vaitojant pasakyti, pratarti.
paruñkšti, -čia, par̃unkštė

1. be nuotaikos grįžti.

2. dūsaujant parnešti.
suuñkšti, -čia, sùunkštė.

1. suinkšti, sucypti: Šuo gailiai suunkščia.

2. trumpai sudejuoti: Ji sùunkštė iš skausmo. Suunkštė senis skaudžiai iš pilvo gilumos ir pasileido paknopstom per lauką.

3. šūktelėti (ppr. neaiškiai pykčio ar išgąsčio pagautam), sušvokšti: Veronika buvo pradėjusi vėl nuo įžangos sakyti, bet įpykęs klebonas net drebėdamas suunkštė.

4. suūkti: Kartais tik žirgai suprunkščia, paukštis koks staiga suunkščia.
užuñkšti, -čia (ùžunkščia), ùžunkštė.

1. suinkšti, sucypti: Tus tik ùžunkštė, ir žiūrau – šunį vedas.

2. sudejuoti: Ùžunkštė tik ir mirė lengviai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>uñkšti, </b>-čia, -tė. <br/>1. <span class="explanation">leisti pro nosis spigų garsą, inkšti, cypti: </span> Šuva visą naktį uñkštė, nedavė miegot. Šuo uñkščia, kažką užuodžia. Ka tas šuva po sodą uñkščia, gal ežį rado? Inleisk šunelį – uñkščia už durų. Brisius unkščia bailiai ir žiūri į žmogų, tartum klausdamas, kam čionai jį atvedė. Pribėgęs prie jos. šuo, lyg norėdamas ką pasakyti, unkštė. Unkščiu, skaliju. Meškius, unkšdamas iš baimės, tarp kojų įspraudęs uodegą, įpuolė į trobą. Unkšdavo [velnias] iš baimės kaip šunytis. | Jau žąsukai tuoj atsitūps, kad pradeda unkšt. | Mano tauta lyg peršautas šuo unkščia laižydama kruviną Nemuno krantą. Tik šuva uñkščia, kai nekantantas. <br/>2. <span class="explanation">leisti pro nosis kimų garsą, vaitoti: </span> Ligonis nekalba, tik unkščia, t. y. vaitoja. Niurnys arba nebylys ubagas unkščia, t. y. sako un, un. Uñkštė, kad visą skauda. Jis kiek paėjėjęs užgirsta, kad kas tai lyg uñkščia, lyg dejuoja. Petrukas neverkė, tik gailiai uñkštė. Plonutis balsas unkšdamas mamai pasiskundė. Unkši iš troškulio, o lūpos bus sausos. <span class="explanation">sunkiai kvėpuoti, dvėsuoti: </span> Mirdamas uñkščia. Uñkščia kaip dusdamas. <br/>3. <span class="explanation">reikšti nepasitenkinimą, niurnėti, bambėti: </span> Uñkščia, nepatenkytas diedas. Vakar vis uñkštė, kad nėr pinigų. Visi pradėjo uñkšt, kad reikėjo duot po paršelį. Greičiau eik artų, ko dar unkšti! <br/>4. <span class="explanation">prašyti, zyzti: </span> Uñkščia kap šunytis, ką priimtau. <br/>5. <span class="explanation">niūniuoti, dainuoti: </span> Uñkšti giesmę. <br/>6. <span class="explanation">mikčioti, sunkiai tarti: </span> Krepesė merga uñkščia, t. y. neištaria gerai žodį. <br/><b>išuñkšti, </b>-čia, ìšunkštė. <span class="explanation">unkštimu įspėti, išpranašauti: </span> Išuñkš [šuo] kokią bėdą, ar ką. <br/><b>pauñkšti, </b>-čia, pàunkštė<br/>1. <span class="explanation">kiek painkšti, pacypti: </span> Nu ir tos žvėrelės tę pàunkštė pàunkštė ir ėmė terpu savę tep kalbėt. <br/>2. <span class="explanation">vaitojant pasakyti, pratarti. </span> <br/><b>paruñkšti, </b>-čia, par̃unkštė<br/>1. <span class="explanation">be nuotaikos grįžti. </span> <br/>2. <span class="explanation">dūsaujant parnešti. </span> <br/><b>suuñkšti, </b>-čia, sùunkštė. <br/>1. <span class="explanation">suinkšti, sucypti: </span> </span> Šuo gailiai suunkščia. <br/>2. <span class="explanation">trumpai sudejuoti: </span> Ji sùunkštė iš skausmo. Suunkštė senis skaudžiai iš pilvo gilumos ir pasileido paknopstom per lauką. <br/>3. <span class="explanation">šūktelėti (ppr. neaiškiai pykčio ar išgąsčio pagautam), sušvokšti: </span> Veronika buvo pradėjusi vėl nuo įžangos sakyti, bet įpykęs klebonas net drebėdamas suunkštė. <br/>4. <span class="explanation">suūkti: </span> Kartais tik žirgai suprunkščia, paukštis koks staiga suunkščia. <br/><b>užuñkšti, </b>-čia (ùžunkščia), ùžunkštė. <br/>1. <span class="explanation">suinkšti, sucypti: </span> </span> Tus tik ùžunkštė, ir žiūrau – šunį vedas. <br/>2. <span class="explanation">sudejuoti: </span> Ùžunkštė tik ir mirė lengviai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.