pašliuonuma

"Pašliuonuma" – tai tarmiškas žodis, reiškiantis pašėlusį, nepaklusnų, maištingą žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną asmenį). Jis artimas standartiniams žodžiams "pašėlėlis", "ištvirkėlis" ar "nelėkšta".

Pavyzdžiai:
1. "Jis visai pašliuonuma tapo – tėvų neklauso, mokykloj bėgioja."
2. "Nuo mažens buvo pašliuonuma, o dabar ir iš namų pabėgo."

Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste (pvz., liaudies pasakose).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pasliuonuma' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Pašliuonuma" – tai tarmiškas žodis, reiškiantis pašėlusį, nepaklusnų, maištingą žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną asmenį). Jis artimas standartiniams žodžiams "pašėlėlis", "ištvirkėlis" ar "nelėkšta". Pavyzdžiai: 1. "Jis visai pašliuonuma tapo – tėvų neklauso, mokykloj bėgioja." 2. "Nuo mažens buvo pašliuonuma, o dabar ir iš namų pabėgo." Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste (pvz., liaudies pasakose).