šlekiúoti, -iúoja, -iãvo
1, neištarti kai kurių garsų, grebluoti, švepluoti: Kad jam pirtyj su šaltu vandeniu koks pusbernis užliedavęs, jis šlekiuodamas atsakydavęs: – Vylai, nesisėliokit, nustokit….
2. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, švapėti: Negali suprast, ką šlekiúoja tas liurba. Kalba lietuviškai, bet griebias iš lenkiško, šlekiúoja.
pašlekiúoti. neištarti kai kurių garsų: Jis taip pašlekiuodavęs kalbėdamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.