pasikūkčioti

kū́kčioti, -ioja, -iojo

1. smarkiai balsu verkti, sunkiai atgaunant kvapą: Ką gelbės, kad tu čia verki, kū́kčioji – vis tiek neatverksi. Kū́kčioja kaip tėvo netekęs. Ko dabar kū́kčioji lyg mažas? Nežiūrėdamas į kūkčiojančią moteriškę, pastatė į kampą šautuvą ir žengė į duris. O ji ašarų suvaldyti negali, kūkčioja. Vaikas kū́kčiojo, verkė, nesulaukdamas motynos namo pareinant. nuo didelio verksmo trūkčioti, gaikščioti: Laidojant motiną, ji tiek smarkiai verkė, kad ir parvažiuojant visą kelią dar kū́kčiojo negalėdama visiškai nusiraminti.

2. smarkiai žiaukčioti (verčiant vemti): Susuko širdį, ir pradėjau kū́kčioti, vos nesusivėmiau. Kūkčio [ja],
pryš šoka toks neapvažus valgis. Meisa baisiausiai surūgusi, sukirmijusi – kū́kčiodamas kąsnį tenurysi.

3. sprengsėti, kosčioti kuo užsirijus, užspringus: Ko tu kū́kčioji, ar tau priešais šoka kąsnis gerklė [je],
kad negal praryti?

4. tarpais kaukti, kaukčioti: Šuniukas kū́kčio [ja]. Kur čia šuo kū́kčio [ja] – by kaukia trumpai.

5. smarkiai šokinėti, tuksėti, plakti: Ano širdelė kūkčiojo.

6. šaukti (kiaulę): Gana kūkčiot, eik paieškok – gal darže kur.
širdìs kūkčiója darosi bloga: Nu smarvės širdìs pradėjo kū́kčioti, must vemsu. Širdìs kū́kčio [ja] (ema vėmulys), kad blusos kanda.
įsikū́kčioti smarkiai balsu įsiverkti, sunkiai atgaunant kvapą: Nutiltum jau, ė tai kaip maža insikūkčiojai.
iškū́kčioti smarkiai balsu verkiant, kūkčiojant pasakyti, ištarti: Ji pravirko ir, kramtydama lūpas, iškūkčiojo, kad tapusi nėščia.
nusikū́kčioti nuo didelio verksmo sutrūkčioti, sunkiai atgaunant kvapą: Ilgai vaikas ašarojo nusikūkčiodamas.
pasikū́kčioti nuo didelio verksmo trūkčioti, sunkiai atgaunant kvapą: Petronėlė, kaip matušės nuplakta, pasikūkčiodama verkė. Ji verkė pasikū́kčiodama. Kriokė kriokė pasikū́kčiodamas, kol užmigo. Kad jau verkia mergaitė – pasikū́kčiodama.
prakū́kčioti. smarkiai balsu verkiant, kūkčiojant pasakyti, pratarti: Prašau eiti, – ji prakūkčiojo.
sukū́kčioti staiga smarkiau balsu pravirkti, sunkiai atgaunant kvapą: Marytė staiga sukūkčiojo. Jis sukūkčiojo, ir ašaros išsiveržė iš jo akių. Senis sukūkčiojo kaip mažas vaikas.
užsikū́kčioti smarkiai balsu verkiant pritrūkti kvapo: Kūdikis spiegė užsikūkčiodamas. Kauka užsikū́kčiodamas pri grabo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kū́kčioti, </b>-ioja, -iojo<br/>1. <span class="explanation">smarkiai balsu verkti, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Ką gelbės, kad tu čia verki, kū́kčioji – vis tiek neatverksi. Kū́kčioja kaip tėvo netekęs. Ko dabar kū́kčioji lyg mažas? Nežiūrėdamas į kūkčiojančią moteriškę, pastatė į kampą šautuvą ir žengė į duris. O ji ašarų suvaldyti negali, kūkčioja. Vaikas kū́kčiojo, verkė, nesulaukdamas motynos namo pareinant. <span class="explanation">nuo didelio verksmo trūkčioti, gaikščioti: </span> Laidojant motiną, ji tiek smarkiai verkė, kad ir parvažiuojant visą kelią dar kū́kčiojo negalėdama visiškai nusiraminti. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai žiaukčioti (verčiant vemti): </span> Susuko širdį, ir pradėjau kū́kčioti, vos nesusivėmiau. Kūkčio [ja], pryš šoka toks neapvažus valgis. Meisa baisiausiai surūgusi, sukirmijusi – kū́kčiodamas kąsnį tenurysi. <br/>3. <span class="explanation">sprengsėti, kosčioti kuo užsirijus, užspringus: </span> Ko tu kū́kčioji, ar tau priešais šoka kąsnis gerklė [je], kad negal praryti? <br/>4. <span class="explanation">tarpais kaukti, kaukčioti: </span> Šuniukas kū́kčio [ja]. Kur čia šuo kū́kčio [ja] – by kaukia trumpai. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai šokinėti, tuksėti, plakti: </span> Ano širdelė kūkčiojo. <br/>6. <span class="explanation">šaukti (kiaulę): </span> Gana kūkčiot, eik paieškok – gal darže kur. <br/><b> širdìs kūkčiója</b> <span class="explanation">darosi bloga: </span> Nu smarvės širdìs pradėjo kū́kčioti, must vemsu. Širdìs kū́kčio [ja] (ema vėmulys), kad blusos kanda. <br/><b>įsikū́kčioti</b> <span class="explanation">smarkiai balsu įsiverkti, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Nutiltum jau, ė tai kaip maža insikūkčiojai. <br/><b>iškū́kčioti</b> <span class="explanation">smarkiai balsu verkiant, kūkčiojant pasakyti, ištarti: </span> Ji pravirko ir, kramtydama lūpas, iškūkčiojo, kad tapusi nėščia. <br/><b>nusikū́kčioti</b> <span class="explanation">nuo didelio verksmo sutrūkčioti, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Ilgai vaikas ašarojo nusikūkčiodamas. <br/><b>pasikū́kčioti</b> <span class="explanation">nuo didelio verksmo trūkčioti, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Petronėlė, kaip matušės nuplakta, pasikūkčiodama verkė. Ji verkė pasikū́kčiodama. Kriokė kriokė pasikū́kčiodamas, kol užmigo. Kad jau verkia mergaitė – pasikū́kčiodama. <br/><b>prakū́kčioti</b>. <span class="explanation">smarkiai balsu verkiant, kūkčiojant pasakyti, pratarti: </span> Prašau eiti, – ji prakūkčiojo. <br/><b>sukū́kčioti</b> <span class="explanation">staiga smarkiau balsu pravirkti, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Marytė staiga sukūkčiojo. Jis sukūkčiojo, ir ašaros išsiveržė iš jo akių. Senis sukūkčiojo kaip mažas vaikas. <br/><b>užsikū́kčioti</b> <span class="explanation">smarkiai balsu verkiant pritrūkti kvapo: </span> Kūdikis spiegė užsikūkčiodamas. Kauka užsikū́kčiodamas pri grabo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.