pasigobėjimas

Pasigobėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgesį, liūdesį, nostalgiją (dažniausiai dėl praeities, artimo žmogaus ar gimtosios vietos). Jis artimas „ilgesiui“, bet turi tamsesnį, gilesnį atspalvį – tai ne tik trumpas prisiminimas, o ilgalaikė, sielvartingiška būsena.

Pavyzdžiai:
1. Po emigraciijos jį apėmė pasigobėjimas už tėvynės – ilgai žiūrėdavo senus namų nuotraukas.
2. Senelio pasigobėjimas už jaunystės dienų dažnai užgriūdavo jį vakarais.
3. Jos balsas skambėjo pasigobėjimu už prarastos meilės.

Sinonimai: ilgesys, nostalgija, sielvartas (tamsesnė prasmė).
Naudojimas: Dažniausiai su junginiu už ko (pasigobėjimas už gimtosios vietos) arba tiesiogiai apibūdinant emocinę būseną.

Įrašas
Paaiškinimas	Pasigobėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgesį, liūdesį, nostalgiją (dažniausiai dėl praeities, artimo žmogaus ar gimtosios vietos). Jis artimas „ilgesiui“, bet turi tamsesnį, gilesnį atspalvį – tai ne tik trumpas prisiminimas, o ilgalaikė, sielvartingiška būsena. Pavyzdžiai: 1. Po emigraciijos jį apėmė pasigobėjimas už tėvynės – ilgai žiūrėdavo senus namų nuotraukas. 2. Senelio pasigobėjimas už jaunystės dienų dažnai užgriūdavo jį vakarais. 3. Jos balsas skambėjo pasigobėjimu už prarastos meilės. Sinonimai: ilgesys, nostalgija, sielvartas (tamsesnė prasmė). Naudojimas: Dažniausiai su junginiu už ko (pasigobėjimas už gimtosios vietos) arba tiesiogiai apibūdinant emocinę būseną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.