pasigėdėti
gė́dėtis, -isi (gė́džiasi, -asi, -ėjasi), -ėjosi. gėdyti. Aš gė́džiuos sakyti blogą žodį. Vaikiai gė́disi, kad negražiai padarė. Gė́dėtis vyželių būriškų neprivalo. Tūliais apsidariusi lygu pusplikė – akys gėdas. Kursai gėdėjasi savo kilmės ir kalbos, yra niekšas. Už save didesnių ar mokslu, ar turtu lyg gėdėjaus. Žodžiuosu ir darbuosu nesigėdėjau. Žemaičiai gėdėjos ko norint nu svetimo reikalauti. Gėdėjos pats savęs. Nesigėdėk gražiosios mūsų kalbos. Gėdėtisi darbo yra tai didelė neišmintis. Nesigėdėjo daryt to, id paveikslą imtų iš jo. Negė́dis išpažint, jog jo neišmano. Gėdėtis. prieg mažai miniai žmonių. Gėdies, idant tavęs neturėtų už nieką. Gėdimės už jį daryt gailėjimo. Nieko to nesigėdėdami nei bijodamiesi.
nusigė́dėti. susigėsti: Moters, jūs neprivalot dėl tokių kalbų nusigė́dėt.
pasigė́dėti pasigėdyti: Čia esama posmų, kurių nepasigėdėtų ir dabarnykštis eiliuotojas.
užsigė́dėti susigėsti: Užsigėdėjęs nežinojo ką atsakyti. Pažintumei, koks dabar esi, pažinęs užsigėdėtumei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.