šepsė́ti, šèpsi, -ė́jo.
1. šnibždėti, kuždėti: Priėjo ir šèpsi jam ausin. Ė motkelė (bičių motinėlė) šèpsi. neaiškiai kalbėti: Su mūs seniu jau nemožna susūturt: be dantų, tai tik šèpsi ir šèpsi. I dar̃ šèpsi [lietuviškai],
kas moka. Mandras, kad lenkiškai moka šepsėti.
2. čepsėti: Valgydami turime stengtis nešepsėti.
3. šapenti, rupšnoti, kramsnoti: Žėk, kaip avelė gražiai šèpsi.
pašepsė́ti, pàšepsi, -ė́jo. pašnibždėti: Anas kažin ką pašepsė́jo, ir man pasidarė geriau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.