pasaulietinimas
Pasaulietinimas – tai visuomenės ar kultūros atsiribojimas nuo religinio poveikio, perėjimas prie pasaulietiškų (sekuliarinių) vertybių, institucijų ir elgesio modelių. Tai reiškia, kad religija praranda dominuojantį vaidmenį visuomenės gyvenime.
Pagrindiniai bruožai:
- Valstybės atskyrimas nuo bažnyčios.
- Mažėjantis religingumas, praktikuojančiųjų skaičius.
- Mokslas ir racionalus mąstymas pakeičia religinius paaiškinimus.
- Teisės ir moralė remiasi ne religija, o žmogaus teisėmis ir socialiniais susitarimais.
Pavyzdžiai:
1. Švietimo sistema – mokyklose religija dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas, o ne pagrindinis ugdymo elementas.
2. Teisė – santuoka kaip civilinė sutartis, skyrybos leidžiamos nepriklausomai nuo bažnyčios nuostatų.
3. Kasdienybė – šventės (pvz., Kalėdos, Velykos) dažnai švenčiamos kaip kultūrinės tradicijos, o ne religiniai renginiai.
4. Valdymas – politiniai sprendimai grindžiami moksliniu pagrindu, o ne religinėmis doktrinomis.
Reziumė: Pasaulietinimas – tai religijos įtakos mažėjimas visuomenėje, pakeičiant ją sekuliarinėmis vertybėmis ir institucijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.