gūžė́ti, -ė́ja (gū̃ži), -ė́jo.
1. tupėti, šildytis po paukščio sparnais. Gūžė́ja žąsyčiai po žąsimi.
2. šiltai apsiklojus gulėti: Gūžė́ti yra gulėti šiltai susiklosčius. Senis kaip višta noria gūžė́ti su vaikais, t. y. šiltai gulėti. Marti gūžė́ja, t. y. guli, šildos po patalais. Geriau po patalais gūžė́ti, nekaip tokiame šalty važiuoti. Iš ryto vaikas nubudęs turi tuojau kelti, negūžėdamas lovoje. Elena gūžėjosi lovoje iki dvyliktos.
išgūžė́ti, -ė́ja (ìšguži), -ė́jo. sutvirtėti po paukščio sparnais: Vištytis jau išgūžė́jo – jau nebešlapias, jau plunksnotas. Kol vištyčiai neišgūžė́ję, negal imti šalin nu vištai. Reikėjo [prasikalusius žąsyčius] dėti į šiltas plunksnas puodynėje išsigūžėti. Neišsigūžėję žąsiukai, nereikia leisti iš po žąsies.
2. užtektinai išgulėti šiltai apsiklojus: Motė sarguloja; kaip išgužė̃s po patalais, ir bus sveika. Trumpos naktys, negal beišgūžė́ti. Na, vaikai, ar šiltai išsigūžė́jot?
parsigūžė́ti kurį laiką praleisti gūžėjant: Parsigūžė́jau visą naktį pri pečiaus.
pragūžė́ti. pailsėti: Ar jau pragūžė́jai šiek tiek?
sugūžė́ti.
1. tupint, šildantis po paukščio sparnais paaugti, sustiprėti. Mano žąsytis jau gūžė́ja ir tuo sugūžė̃s, t. y. sustiprės. Kaip žąsytis nesugūžė́tas. Viščiukas tebėra nesusigūžė́jęs – dar reikia po vištos pakišti. Vaikščioji kaip nesusigūžė́jęs žąsytis.
2. šiltai apsiklojus gulint atsigauti, sustiprėti: Ligonis sugūžė́jo, t. y. sustiprėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.