pipsė́ti, pìpsi, -ė́jo
1. cypsėti. Jau viščiukus turbūt šalna pagavo, kad taip pìpsi. Geltonosios kielės linksmai pipsėjo, vaikščiodamos po pievą. Paukštis švelnia gerklaite pipsi.
2. verkšlenti: Tas vaikas pipsi, gal serga? Nepipsėk, bo da beržinės košės pridėsiu. Jaunoja sėdi ažustalėj, šnipsi, pìpsi. Ko čia pipsì, gal an pečiaus lipsi?
3. stenėti, pukšėti, dejuoti (sergant): Jau pernai ir šiemet diedukas visa žiema pìpsi pìpsi, o vis nemiršta.
4. rūkyti čepsint lūpomis, papsėti: Jis tylėjo, ramiai sau pipsėdamas liuiką. Sueję prie šulinio, liuikutes pìpsi ir kalbas apie praeitus laikus. Kaip tau nenusbosta toj smarvė. pipsėt!
5. kritinėti, kraičioti su garsu.
papipsė́ti, pàpipsi, -ė́jo. kiek paverkšlenti: Papipsė̃s ir vėl nurims, tik niekas neužtarkit.
supipsė́ti, sùpipsi, -ė́jo. pradėti verkšlenti, sušniurkšėti: Tik supipsė́k nors kartą, vėl pažiūrėsiu, kur kojos dygsta (mušiu) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.