pakandėti

.
kandė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kándėti, -ėja, -ėjo. kañdėti. būti kapojamam kandžių: Jau kándėja kailiniai, vilnų audeklas, t. y. trandys kaip adatos dūrelius padirba. Avikailiai, milas, vilnos, drabužiai, kad nevėdinsi, kándėti pradės, t. y. kandys suės. Kam te mano suknelė kandė̃s. Nežinia, ar ten ta kamoda būs kañdėjanti, ar ne.
iškandė́ti

1. iškiurti, būti išėstam kandžių: Vilnonis drabužis nevėdinamas iškandė́jo, t. y. pasidarė skylikės, (nuo) kandžių suėstos. Kailis visas iškandė́jo. Vilnonas iškañdė [ja] greit. Nedėk drabužių į skrynią, bo iškandė́s.

2. išėsti kandims: Šis rūbas yra visiškai iškándėtas.
pakandė́ti. būti pakapotam kandžių: Pakándėję miltai nebdera.
prakandė́ti

1. praėsti, pragraužti kandims: Prakándėta drobulė.

2. būti kandžių praėstam: Milas prakándė [ja] riebesnėse vietose.
sukandė́ti

1. suėsti, sukapoti kandims: Reikia pravėdinti [kailinius] – man kándės sukandė̃s. Mano suknę sukandė̃s. Visus drabužius taip sukandė́jo, kad nebėra kur dėt. Mano visas paltas sukándėtas, kad negalima vilkėt.

2. būti kandžių suėstam: Aš bijau, ka nesukañdėtų [kailiniai]. Mano kurpės sukandė́jo, palovė [je] bebūdamos. Šiądien mokinti vyrai atieško supelėjusius ir sukandėjusius popierius. Paržleberiojau nemaž jau supelėjusių ir sukandėjusių lakštų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kandė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. kándėti, -ėja, -ėjo. kañdėti. <span class="explanation">būti kapojamam kandžių: </span> Jau kándėja kailiniai, vilnų audeklas, t. y. trandys kaip adatos dūrelius padirba. Avikailiai, milas, vilnos, drabužiai, kad nevėdinsi, kándėti pradės, t. y. kandys suės. Kam te mano suknelė kandė̃s. Nežinia, ar ten ta kamoda būs kañdėjanti, ar ne. <br/><b>iškandė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">iškiurti, būti išėstam kandžių: </span> Vilnonis drabužis nevėdinamas iškandė́jo, t. y. pasidarė skylikės, (nuo) kandžių suėstos. Kailis visas iškandė́jo. Vilnonas iškañdė [ja] greit. Nedėk drabužių į skrynią, bo iškandė́s. <br/>2. <span class="explanation">išėsti kandims: </span> Šis rūbas yra visiškai iškándėtas. <br/><b>pakandė́ti</b>. <span class="explanation">būti pakapotam kandžių: </span> Pakándėję miltai nebdera. <br/><b>prakandė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">praėsti, pragraužti kandims: </span> Prakándėta drobulė. <br/>2. <span class="explanation">būti kandžių praėstam: </span> Milas prakándė [ja] riebesnėse vietose. <br/><b>sukandė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">suėsti, sukapoti kandims: </span> Reikia pravėdinti [kailinius] – man kándės sukandė̃s. Mano suknę sukandė̃s. Visus drabužius taip sukandė́jo, kad nebėra kur dėt. Mano visas paltas sukándėtas, kad negalima vilkėt. <br/>2. <span class="explanation">būti kandžių suėstam: </span> Aš bijau, ka nesukañdėtų [kailiniai]. Mano kurpės sukandė́jo, palovė [je] bebūdamos. Šiądien mokinti vyrai atieško supelėjusius ir sukandėjusius popierius. Paržleberiojau nemaž jau supelėjusių ir sukandėjusių lakštų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.