Pagulnos – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas poetinis žodis, reiškiantis kalvotas, banguotas kraštovaizdis arba kalvota vieta. Dažnai asocijuojamas su romantiniu, melancholišku vaizdu.
Pavyzdžiai:
1. Iš liaudies dainų:
"Ten tos pagulnos, ten tos aukštumėlės,
Kur mes su mylimu pirmą vakarėlę."
2. Apibūdinant kraštovaizdį:
"Tėviškės pagulnos apaugusios eglynais."
3. Metaforiškai:
"Gyvenimo pagulnos" – permainingi, sunkūs gyvenimo etapai.
Trumpai: tai poetiškas kalvoto reljefo sinonimas, dažnai naudojamas vaizdingiems ar simboliniams apibūdinimams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.