Lotyniškas žodis paganus iš pradžių reiškė kaimo gyventojas, valstietis. Vėliau, IV a., krikščionių rašytojai pradėjo jį vartoti kaip pagonis – t. y. žmogus, netikintis krikščionybės, išlaikęs senąsias (daugiadievio) religijas.
Pavyzdžiai:
1. Originali reikšmė:
"Paganus agros colit." – Kaimo gyventojas dirba laukus.
2. Religinė reikšmė:
"Pagani idola adorabant." – Pagonys garbino stabius.
Šiuolaikiniame kontekste: "Senovės Romos paganai tikėjo daug dievų."
Trumpai:
Terminas paganus evoliucionavo nuo socialinio statuso (kaimietis) iki religinio termino (nekrikščionis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.