x
dykúoti, -úoja, -ãvo.
1. būti dykam, nesėjamam, nedirbamam: Laukas dykúoja [nesėtas]. Stovi žemė, dykúoj [a].
2. dykauti, dykinėti: Ko tu dykúoji be darbo? Turi tokį nedykúotą (mėgstantį krutėti) senelį.
įsidykúoti išsidykauti: Kelias lengvas, arkliai įsidykavę – eina kaip šimtas vilkų!
išdykúoti. išdykinėti: Kas išdykuõs visą laiką, tai ir duonos neturės.
padykúoti.
1. pabūti dykam, nesėjamam: Paliksim, visas laukas padykuos – geresni rugiai užaugs.
2. padykinėti: Tegu pasibūna žiemą, pasidykúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.