padergti

.
dérgti, -ia, -ė, der̃gti

1. snigti su lietumi, darganoti: Šiandie bjauri diena – dérgia. Teip dérgia, kad nė nosies negali iškišti. Ir vėl pradėjo ruduo dérgti. Sniegas taip dérgia, kad kelio nesimato. Visi basi, puspliki, lynant, sningant ar dergiant į pastogę nelindo. lyti, merkti darganoje: Pempę (vyturį) dérgia. Dergė mano žirgelį.

2. teršti, bjauroti: Žąsys kluoną dérgia. Kur eina, tę dérgia. Toji ne paukštė, kuri lizdan dérgė. Ko tep dérgies.

3. žodžiais bjauroti, plūsti, šmeižti, niekinti: Dergti yra kalbėti nebūtus daiktus. Norėdamas pats pasirodyti geras, kitus dérgia kaip įmanydamas. Teip dérgdamas žmogų, ko gi tu pats esi vertas? Dergė juos visokiais būdais ir erzino. Kad ims mane paskutiniais žodžiais dergti! Herodas jį derg, peik. Jų namuose tiktai dérgiasi.

4. naikinti, gadinti: Duoną dérgia, o dirbt nenori. Nedérk sūrio, kol nesusislėgęs. Dérgi žalias uogas. Nieko nenumegsi – tik siūlą dovanai dergi. Pulkai, įpuolusys į Sambiją, drevėjo (plėšė) ir dergė. Neverk, tėvel, neverk, savo akelių nederk. Storos skiedos eina – medžias dérgias. eikvoti, blaškyti: Kam dérgi pinigus šitoj brangumoj. Jis nesimoko, tik pinigus dérgia. prastai, nemokamai dirbti: Neduok tam kriaučiui siūti: anas tik dérgia medžiagą ir daugiau nieko. Nemokėjo, nereikė ir rūbas dergt. Gera audėja – audžia, o tokia – tik audeklą dérgia.

5. negražiai elgtis, išdykauti: Nesidérk, valgyk! Jau šiandien per daug dergíes, perstok, sakau! ištvirkauti: Tie yra, kurie su moterimis nesidergė.

6. apsimesti, dėtis: Der̃gėsi labai sveikas esąs, o buvęs visai besveikatis. Nedérkis, bet dirbk neslinkaudamas. Brolis juoku der̃gęs [is] pasakė, t. y. juoku dėjęs [is].

7. mušti, kirsti: Kai dergiau, tai susirietė.
vélnias taukaĩs dérgia (kam). Laimingam tai ir velnias taukais aruodan dergia. Ponui velnias visom dienom į košę taukais dergia.
apdérgti, apder̃gti, -ia, àpdergė

1. šlapiu sniegu apsnigti: Sniegas apdérgė dobilus.

2. apteršti, apibjauroti: Užskrido višta an staklių ir apdérgė audeklą. Visi pašaliai gyvulių apdérgti. Su kiaušiniu apdérgei staladengtę. Kad tu apsdérgtum!. Jis taip apsidérgė (apsigėdino), kad jau niekur nė nueiti negali. negražiai padaryti, subjauroti: Misli [ji],
suvalgys: apdergs apdergs ir numes.

3. apibjauroti žodžiais, apšmeižti: Apdérgė, apkalbėjo, ir būk tu žmogus geras! Su kalbomis kaip su mėšlais, purvais àpdergė jį. Pataiko ir artimą nuskriausti, ir vientaučius apdérgti.
atsidérgti negražiai atsigulti ar atsisėsti: Ko atsidérgei ant lovos? Atsidérgė už stalo kaip girtas.
įdérgti

1. įsibūti bjauriam orui: Lietingam rudeniui įsidergus, Šventmarė vėl ėmė atkusti.

2. įgadinti: Veizėk, kad kailį bevokuodamas neįdérgtumi.
išdérgti

1. sugadinti, subjauroti: Saulė išdergė (parudino) šieną visiškai. | Išklampė, išdérgė visą sodą bevažiuodami.

2. išplūsti, iškoneveikti: Uošvis žentą išdérgė, t. y. išlojojo. Išdérgė išbuvo, gero žodžio nesakęs. Jis mane visaip išdérgė. Išdérgė teip, kad geriau nereikia. Išdérgė į šunies dienas. Artimą nieku verčia ir geriausius darbus išdergia. Tik išsidérgė vieni kitus, ir tiek.

3. niekais paversti, išgadinti: Nemoki skust, žiūrėk, kiek bulbų išdérgei. Žiūrėk, kad neišdergtum visos drobės. Išdérgt greit gali, tik padaryt sunku. Paėmė tuos kailinius, išdérgė, išdraskė priešakį. išeikvoti, išmėtyti: Pinigus šitie piemenes tik išdérgia. Toks palaidūnas – jau visą savo dalį išdérgė.

4. išdykti, išdirgti: Išsidérgė mūs vaikai, kad net tėvo nenori klausyt. Išsidérgus (išlepus) labai, kad mėsa negardi.
ãkį išdérgti. Bjauri drapana – išdergė akį.
gérklę išdérgti. Toki bandelė buvo negardi – išdérgė gérklę.
rañką išdérgti atimti sėkmę, laimę: Su savo kumelėm jis man išdérgė rañką (nebesiseka kumelėmis verstis) .
nudérgti, nuder̃gti, -ia, nùdergė

1. nulyti, nusnigti: Sutems tamsi naktužėlė, nudergs dargus oružėlis. Sutemė tamsiai, nudergė dargiai. aplyti, sušlapinti (darganoje): Nudergė mano drabužius, t. y. nulijo, nusnigo. Nudergė mano žirgužį ir ant žirgužio balnužį.

2. nuteršti, nubjauroti: Musės langą nudergė.

3. niekais paversti, sugadinti: Po pusei morkvų nudérgta. – dergėtuvė tujai! Nudergęs (nuniokojęs) kelias sritis savo neprietelių, Vytautas apent pagrįžo. negražiai, prastai pasiūti: Kad nudérgė man užsivilkimą, kaip kokį maišą!

4. nušauti, nudėti: Tu negyvensi ilgai, kas nors tave nudergs. Kap šunį nudérgsiu!
padérgti, pader̃gti, -ia, pàdergė

1. kiek pakoneveikti, paniekinti: Paleidusi liežuvį padérgė padérgė ir išbindzino. Jei tu manimi padergsi, o kasg ant manęs žvilgterės.

2. išdykti, sutingti: Kad jau pasidérgė, tai nieko gero iš jo nebepadarysi. Ans visai pasìdergė, nėko nebdirba, tik gul i gul. Teip pasidérgė, ka [d] i par duris tingia išeit. Na, Onal, ir tu pasìdergei (apsileidai) visai! ištvirkti: Ta merga visai pasidérgusi.

3. paversti kuo: Jūs mane padergėte į neturtėlę. O patėvis, motyna į čystus niekus buvo mane padergę. apsimesti: Ans, durniu pasider̃gęs, gali viską daryti. Eisiu par svietą ubagu pasider̃gęs. Ans nemiegta, o tik pasìderga. Nenori darbo dirbti, ir pasìdergė sergančiu. Ans, juoku pasider̃gęs, įėjo į kamarą ir privalgė. Jonis, liga pasidergęs, tegul negul išsižergęs. Juokais pasider̃gęs, visokių liuob pridarys štibelių. Pati, su senatve pasidergusi, karvę begananti. Jasius, nieku pasidergęs, tenegul.

4. pakloti dargoje (linus): Ėmė anam pasakoti apie linų visą vargą, kaip reik sėti, nuovalyti, išmušti ir padergti.

5. blogai išleisti, ištekinti: Verkia, mat dukterį padergusi už pijoko.
pérdergti. permušti: Kažin kas mūsų kalę pérdergė, guli išdrika.
pradérgti. praleisti (pinigus): Kiek tu pinigų visokiem niekam pradérgi!
pridérgti

1. prisnigti: Daug sniego pridergė. Ant klėties pridérgta pilna sniego.

2. priteršti, pribjauroti: Kai tik palieki katę gryčioj, tai ir pridérgia pasuolę. Supilk kopūstus atgal, negi pridérgei. Visą beržyną pridergė šakų. Svočiulė vergė kamarą pridergė. | Vaikai, maudykitės atsargiai, nepridérkit ežero (neprigerkite) . Nusimano katinas pelenus pridergęs.
sudérgti. suder̃gti, -ia, sùdergė

1. sulyti, šlapiai susnigti: Sùdergė mano žirgužį, ant žirgužėlio balnužį, sùdergė mano brangias sukneles.

2. suteršti, subjauroti: Vištos lentas pašalėj sudérgė. Kūdikis susìdergė.

3. suniekinti, sugėdinti: Sùdergei mañ' viškai. Bernas su tom mergom labai susidérgė (nustojo vardo) .

4. sugadinti, sunaikinti: Kad sudérgiau siūlus bedažydama. Sudergiau tik zuparo maišelį: rugiai nė kiek negeresni! Kam sudergei man pradalgį? Varputis sudergia dirvą. Skrynelę degtukų sudérgi, ligi šlapias malkas įkuri. Visus reikalus man sudergei. Siųstieji pulkai visą tą sritį sudergė, daug imtinių sugavo. Obuolių daug susdérgė. prastai pasiūti: Geriau pasiūti, nesudérgti.
uždérgti.

1. užteršti, subjauroti: Aš tavo aždergtam̃ vandeny nesprausiu. Su tais sudygusiais kviečiais tik rinką uždérgia.

2. užtaisyti (šautuvą): Paėmęs uždergtą pūčką, pradėjo su ja žaisti, ale ak! pūčka ūmai padirgo, ir šūvis partiesė seserėlę. Užsidergęs savo pistolę šovė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'padergti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x