Pabudavojimas – tai būtojo dažninio laiko veiksmažodžio forma, reiškanti veiksmą, kuris buvo atliekamas kartą kitą, pasikartojantis praeityje.
Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje aš pabudavau anksti. (kartkartėmis budavau)
2. Jie pabudavodavo kartu prie laužo. (būdavo, kad budavo)
3. Seniau čia pabudavome su draugais. (kartais budavome)
Trumpai:
Tai retai vartojama archajiška forma, dažniau sutinkama literatūroje ar senesnėje kalboje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma tiesiog "budavau" arba "būdavo, kad budavau".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.