pabraškėti

braškė́ti, brãška, -ė́jo.

1. išduoti lūžimo garsą, treškėti, tratėti, pokšėti; girgždėti: Kad virsta medis, tada brãška, kad nori lūžti. Ūžė braškėjo medžiai nuo vėjo ten, kur lietuviai gyveno. Sienos brãška, durys girgžda. Vežimas, sunkiai apkrautas, brãška. Menkas laivelis visas braškėjo. Kartis brãška, neveržk labiau, luš. Toks vėjas pasikėlė, nents stogai brãška. Sens butas, vėjo judinamas, brãška. Ugnis braška. Da ledas brãška, gali įlūžt. Sunkiai dirba, net kaulai brãška. Sėdos už stalo, skrandos braškėjo. | Pelės brãška (krebžda) . | Dar sniegas ne tep braška (girgžda) . Priešo frontas visur braškėjo. Senas brãška, jaunas lūžta. Supuvęs medis brãška bèbraška, sveikas trakšt ir nulūžo. Bijančiam ir krūmai brãška.

2. smarkiai šalti: Dieną teška, naktį brãška, t. y. šąla. Taip, paukšteliai mieli, jums, taip mums, pasidarė, ir taip jus, kaip mus, baugin braškė́dami šalčiai.

3. kentėti, vargti, kamuotis: Brãška arkliai nuo tokios sunkios orės. Mama brãška brãška susilaukus tokios marčios. Taip šalta, gyvulėliai sausais šiaudeliais brãška (minta, vargsta) . negaluoti: Senis brãška brãška ir vis nemiršta. Jis jau seniai braškė́jo. dejuoti: Ko braškì, ką tau skauda? gyvuoti: Kaip vartaisi? – Nagi braškù sau po truputį, ir tiek.
dūšià (širdìs) brãška; . sielvartas spaudžia.
dūšià brãška; . ima baimė.
tolì brãška

1. negreit kas bus: Dar toli braška. Dar toli braška giltinė.

2. menkas juokas, rimtas dalykas.
atbraškė́ti, àtbraška, -ė́jo. braškant ateiti: Jau, girdžiu, meška atàbraška. | Bėdos visokios pradeda atbraškėti.
įbraškė́ti, į̃braška, -ė́jo. braškant įvažiuoti: Įbraškė́jo klaiman rugių vežimas.
išbraškė́ti, ìšbraška, -ė́jo.

1. braškant išvažiuoti: Išbraškė́jo tėvas su malkomis į turgų.

2. išvargti: Išbuvo bitės per tokią šaltą žiemą, išbraškė́jo.
nubraškė́ti, nùbraška, -ė́jo. braškant nulėkti, nuvažiuoti: Tik velnias nubraškėjo per medžiais. Kaip čia nubraškė́sim su tokiuo vežimu teip toli!
pabraškė́ti, pàbraška, -ė́jo. šiek tiek braškėti: Net žemyna sudrebėjo, visos olos pabraškė́jo.
parbraškė́ti, par̃braška, -ė́jo. braškant parvažiuoti: Senis aure parbraškė́jo iš miško su šienu. Parveža martelę, parbraška skrynelės.
subraškė́ti, sùbraška, -ė́jo. imti braškėti, brakštelėti: Durelės sugirgždėjo, ir lovelė subraškė́jo. Kad suspaudė, paėmęs per pusiau, net kaulai subraškė́jo. braškant sugriūti: Kai užkilo vėtra, tai kluonas i subraškė́jo.
užbraškė́ti, ùžbraška, -ė́jo. braškant užvažiuoti: Vos užbraškė́jau su vežimu ant kalno.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>braškė́ti, </b>brãška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išduoti lūžimo garsą, treškėti, tratėti, pokšėti; girgždėti: </span> Kad virsta medis, tada brãška, kad nori lūžti. Ūžė braškėjo medžiai nuo vėjo ten, kur lietuviai gyveno. Sienos brãška, durys girgžda. Vežimas, sunkiai apkrautas, brãška. Menkas laivelis visas braškėjo. Kartis brãška, neveržk labiau, luš. Toks vėjas pasikėlė, nents stogai brãška. Sens butas, vėjo judinamas, brãška. Ugnis braška. Da ledas brãška, gali įlūžt. Sunkiai dirba, net kaulai brãška. Sėdos už stalo, skrandos braškėjo. | Pelės brãška <span class="explanation"> (krebžda) </span>. | Dar sniegas ne tep braška <span class="explanation"> (girgžda) </span>. Priešo frontas visur braškėjo. Senas brãška, jaunas lūžta. Supuvęs medis brãška bèbraška, sveikas trakšt ir nulūžo. Bijančiam ir krūmai brãška. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai šalti: </span> Dieną teška, naktį brãška, t. y. šąla. Taip, paukšteliai mieli, jums, taip mums, pasidarė, ir taip jus, kaip mus, baugin braškė́dami šalčiai. <br/>3. <span class="explanation">kentėti, vargti, kamuotis: </span> Brãška arkliai nuo tokios sunkios orės. Mama brãška brãška susilaukus tokios marčios. Taip šalta, gyvulėliai sausais šiaudeliais brãška <span class="explanation"> (minta, vargsta) </span>. <span class="explanation">negaluoti: </span> Senis brãška brãška ir vis nemiršta. Jis jau seniai braškė́jo. <span class="explanation">dejuoti: </span> Ko braškì, ką tau skauda? <span class="explanation">gyvuoti: </span> Kaip vartaisi? – Nagi braškù sau po truputį, ir tiek. <br/><b> dūšià (širdìs) brãška; </b>. <span class="explanation">sielvartas spaudžia. </span> <br/><b>dūšià brãška; </b>. <span class="explanation">ima baimė. </span> <br/><b>tolì brãška</b><br/>1. <span class="explanation">negreit kas bus: </span> Dar toli braška. Dar toli braška giltinė. <br/>2. <span class="explanation">menkas juokas, rimtas dalykas. </span> <br/><b>atbraškė́ti, </b>àtbraška, -ė́jo. <span class="explanation">braškant ateiti: </span> Jau, girdžiu, meška atàbraška. | Bėdos visokios pradeda atbraškėti. <br/><b>įbraškė́ti, </b>į̃braška, -ė́jo. <span class="explanation">braškant įvažiuoti: </span> Įbraškė́jo klaiman rugių vežimas. <br/><b>išbraškė́ti, </b>ìšbraška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">braškant išvažiuoti: </span> Išbraškė́jo tėvas su malkomis į turgų. <br/>2. <span class="explanation">išvargti: </span> Išbuvo bitės per tokią šaltą žiemą, išbraškė́jo. <br/><b>nubraškė́ti, </b>nùbraška, -ė́jo. <span class="explanation">braškant nulėkti, nuvažiuoti: </span> Tik velnias nubraškėjo per medžiais. Kaip čia nubraškė́sim su tokiuo vežimu teip toli! <br/><b>pabraškė́ti, </b>pàbraška, -ė́jo. <span class="explanation">šiek tiek braškėti: </span> Net žemyna sudrebėjo, visos olos pabraškė́jo. <br/><b>parbraškė́ti, </b>par̃braška, -ė́jo. <span class="explanation">braškant parvažiuoti: </span> Senis aure parbraškė́jo iš miško su šienu. Parveža martelę, parbraška skrynelės. <br/><b>subraškė́ti, </b>sùbraška, -ė́jo. <span class="explanation">imti braškėti, brakštelėti: </span> Durelės sugirgždėjo, ir lovelė subraškė́jo. Kad suspaudė, paėmęs per pusiau, net kaulai subraškė́jo. <span class="explanation">braškant sugriūti: </span> Kai užkilo vėtra, tai kluonas i subraškė́jo. <br/><b>užbraškė́ti, </b>ùžbraška, -ė́jo. <span class="explanation">braškant užvažiuoti: </span> Vos užbraškė́jau su vežimu ant kalno.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.