pabliaukti

bliaũkti, -ia, -ė.

1. be perstojimo ar tįstant tekėti, bėgti, žliaukti, srūti: Bliaũkia seilė, gal reiks vemti. Ot noriu valgyt, net seilės iš burnos bliaukia! Seilė išsižiojėliui bliaũkia iš burnos. Vandens latakai bliaukia nuo langų. Lyja – bliaukte bliaũkia. Taip labai sušilau, kad net prakaitas per veidą bliaũkia. Ašaros iš akių bliaũkia. Kad bėga, kad bliaũkia kraujas iš nosies! Kad suspaudė mėsą – net per pirštus taukai bliaũkia.

2. smarkiai degti, plieksti, tvieksti: Kad bliaũkia ugnis pro kaktą iš pečiaus, gali suodžiai užsidegti.

3. verkti, žliumbti, žlembti: Jis bliaũkia, kad tėvas neleidžia į miestą. Na, čia bliauksì dėl niekų kana kolei, negi vaikas esi!

4. blevyzgoti, bliaugzti: Bernai susirinkę bliaũkia.
apibliaũkti, -ia, apìbliaukė

1. aptekinti: Žiūrėk, apìbliaukei seilėm knygą. Visą pilvą apsìbliaukei.

2. aptekėti: Reikia užtaisyti dangtis, dar lyjant gali šienas apibliaũkt.
išbliaũkti, -ia, ìšbliaukė. ištekėti: Prakiuro bačka, ir ìšbliaukė visa kopūstų sunka.
nubliaũkti, -ia, nùbliaukė. nutekėti: Daug kraujo nubliaũks, ažsikišk nosį.
pabliaũkti, -ia, pàbliaukė. kurį laiką bliaukti: Seilės pàbliaukė, o dabar karvė vėl sveika.
prabliaũkti, -ia, pràbliaukė. kiek pratekėti: Prabliaũks blogasai kraujas, tai paskui galvos nesopės.
pribliaũkti, -ia, prìbliaukė. privemti: Trobos aslą prìbliaukė.
subliaũkti, -ia, sùbliaukė. sutekėti: Iš visur šitan klanan subliaũkia [v] anduo.
užbliaũkti, -ia, ùžbliaukė.

1. prilyti: Bliaukė užùbliaukė – visur patapas.

2. smarkiai užsidegti: Kai ažsibliaũkia egliotės, tai tik čirškia.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bliaũkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">be perstojimo ar tįstant tekėti, bėgti, žliaukti, srūti: </span> Bliaũkia seilė, gal reiks vemti. Ot noriu valgyt, net seilės iš burnos bliaukia! Seilė išsižiojėliui bliaũkia iš burnos. Vandens latakai bliaukia nuo langų. Lyja – bliaukte bliaũkia. Taip labai sušilau, kad net prakaitas per veidą bliaũkia. Ašaros iš akių bliaũkia. Kad bėga, kad bliaũkia kraujas iš nosies! Kad suspaudė mėsą – net per pirštus taukai bliaũkia. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai degti, plieksti, tvieksti: </span> Kad bliaũkia ugnis pro kaktą iš pečiaus, gali suodžiai užsidegti. <br/>3. <span class="explanation">verkti, žliumbti, žlembti: </span> Jis bliaũkia, kad tėvas neleidžia į miestą. Na, čia bliauksì dėl niekų kana kolei, negi vaikas esi! <br/>4. <span class="explanation">blevyzgoti, bliaugzti: </span> Bernai susirinkę bliaũkia. <br/><b>apibliaũkti, </b>-ia, apìbliaukė<br/>1. <span class="explanation">aptekinti: </span> Žiūrėk, apìbliaukei seilėm knygą. Visą pilvą apsìbliaukei. <br/>2. <span class="explanation">aptekėti: </span> Reikia užtaisyti dangtis, dar lyjant gali šienas apibliaũkt. <br/><b>išbliaũkti, </b>-ia, ìšbliaukė. <span class="explanation">ištekėti: </span> Prakiuro bačka, ir ìšbliaukė visa kopūstų sunka. <br/><b>nubliaũkti, </b>-ia, nùbliaukė. <span class="explanation">nutekėti: </span> Daug kraujo nubliaũks, ažsikišk nosį. <br/><b>pabliaũkti, </b>-ia, pàbliaukė. <span class="explanation">kurį laiką bliaukti: </span> Seilės pàbliaukė, o dabar karvė vėl sveika. <br/><b>prabliaũkti, </b>-ia, pràbliaukė. <span class="explanation">kiek pratekėti: </span> Prabliaũks blogasai kraujas, tai paskui galvos nesopės. <br/><b>pribliaũkti, </b>-ia, prìbliaukė. <span class="explanation">privemti: </span> Trobos aslą prìbliaukė. <br/><b>subliaũkti, </b>-ia, sùbliaukė. <span class="explanation">sutekėti: </span> Iš visur šitan klanan subliaũkia [v] anduo. <br/><b>užbliaũkti, </b>-ia, ùžbliaukė. <br/>1. <span class="explanation">prilyti: </span> Bliaukė užùbliaukė – visur patapas. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai užsidegti: </span> Kai ažsibliaũkia egliotės, tai tik čirškia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.