paaptverti

.
tvérti, tvẽria, tvė́rė.

1. daryti, statyti (tvorą): Stodainiais tverta tvora tvers ilgai. Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu. Aš ten mietus tašiau toroms tvérti. Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą. Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo. Rikių tvertóji tvora. Toras kitą kartą ka tvérs, virbais po du į krūvą. Tvė́rė žiogriukus, ka zuikiai neprieitų. Tai dobilus pjaudavom, žardžius tvérdavom. Vieną karvę pravest, tai nereikia nė tvorų tvért. Pondievas ejo ubagais ir rado žmogų, torą iš kiečių bètverantį. Jei terpujurgyj tvorą tversi, vasarą lietaus nebus. Tverta tvora šoblelių, grįstas tiltas bernelių. Penki tvorą tvẽria, šeši kluoną kulia. Kurie tvoras tvėrė, tie perskyrimo ieško. Tveriškiai tebtvera tvoras, dėlto žiemą kelias nedoras. Tvora tveriama ne nuo žmonių, o nuo gyvulių. Aš nieko nedarysiu, tveriẽs tu tvorą. Tvẽriamės aplink nuo šernų, ne tiek tų sklypų, kiek tvorų.

2. tvora riboti, supti, juosti: Kas noria pagražyt darželį, tai tvẽria štanketais, varčiukus padaro. Kad aš augau, laukai, pūdymai buvo tvẽramys toroms. Išdalino paskiau tas ganyklas žmonims, nebreikėjo tvérti. Jie kluonieną tveria. Kapai da tuo laiku netvertì buvo. Bulbos netvértos, bijom, kad šernai neužpult. Sodai netvérti. Kam tie žabarai? – Dirvoms tverti. Aš turėjau darželaitį, vienais klevais tvértą. Tvė́rė brolis darželį, brolužėlis darželį. Tversim ant dvaro darželį, sėsime žalią rūtelę. Virbų tvertas dvarelis, virkščioms kimštas langelis. Toks jau iš jo ir be ūkinykas: jo namai dangum dengti, lauku tvertì. Dangum dengtas, lauku tvertas.

3. aptveriant daryti, statyti: Tvérti aptvarą. | Krūmais gardus tvẽria.

4. pertvaromis dalyti į atskiras dalis, pertverti: Tver̃s namą, padaris kambarius. Vieni sako tvért, kiti sako netvért [kambarį]. Gryčia netvertà.

5. daryti kliūtį, užstoti: Kai jau namon važiuoja [vestuvininkai],
tai tvẽria kelią. užtvenkti: Netvė́riau Imsrės, tai ir žuvies neturiu.

6. vynioti tvarsčiu, rišti: Žaizdą tvérti. Pirštą įsipjovus tvérti. Skara pirštuo tvérti. Vaikščiok netvérta koja, pamatysi, prilįs žemių, tai ir pradės keltis. Toki žaizda, a tvẽra kas, – nieks nètvera. uždėjus ką vynioti, tvarsčiu rišti: Kaklą užėmus žekes vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas pri kaklo tvėrė. I dar tokių bjaurių vaistų pridėti liepė, tvérti an tos kojos. Virsi plaskanius, dėsi, tvérsi [nuo rožės]. Čia rūgštį tvẽria ant rankos. Gysluočių lapus tver [ia] prie skaudulių ir opų. Šutink apynių su kokiu norins riebumu ir tverk prie krūtinės einant gulti.

7. tvirtinti, taisyti: Tvérti, stipriai pritaisyti. Niekas manęs nepamokė dalgį tvért. Seniau tvérdavo su karna liepos. Dalgio negal tvérti su apara – šiltą dieną išklimba. Ką gi eisma balon [pjauti],
kad da dalgė netvertà. Kur, sūneli, buvai, kai žagrelę tvėriau? Jonai, ne teip dalgę tvė́rei! (neišmanai, tai ir nesikišk) . Jau Vaičiaus vyrai dalgius besitverą̃, ryto [j] pradės šienpjūtę. pritvirtintam laikytis, jungtis: [Ir padarė] ant kožno kauro penkiasdešimts ąselių (grandžių), idant vienas antro tvertųse.

8. tvirtinant, jungiant daryti: Trijų palų tverta, per vidurį balta.

9. lipdant daryti, formuoti: Varnos visur tvẽria lizdus. Tverti, žiesti. Tveriu, lipiu. Kėžą tverti. sulipti, susilieti: Ir kaip regėjai geležį su moliu sumaišytą, anys. susimaišys. Bet netversis, kaip antai geležis su moliu neduosis susimaišyti.

10. darytis, rastis kam tirštam: Neteliuskok pieno – matai, kad smetona tvẽrias.

11. (tworzyć). daryti, kad būtų, egzistuotų: Tvert arba sutvert yra daiktą kokį iž nieko padaryt. V. Dievas tvė́rė svietą par šešias dienas. Kai jau ir dangus, ir žemė, ir žolės, ir medžiai buvo sutverti, Dievas pradėjo tverti gyvulius, paukščius. Ištaškė pãtapo metais, kaip tvė́rės pasaulė, i tie akminys tokie buvo minkšti.

12. kurti: Kodėl Lietuvos dainiai šiandien, betverdami revoliucijos laiku revoliucijos dainas, badu noksta ir su džiova kovoja? Kultūringos tautos tvėrė savo rašomąją kalbą per ištisus metų šimtus ir tūkstančius. Mano mintys toli, o mano vaidentuvė tveria – gamina gražiausius vaizdus…. Per kritiką ir sveikus ginčus kalbos tveriasi ir eina geryn.

13. steigti, organizuoti: Ėmė šaukti vyrus ginti savo krašto, tverti nepriklausomą Lietuvą. Mūsų kraštas čia, mes čia dirbom, dainavom, tvėrėm draugijas. Kai kas suabejojo, ar tik nebus apsišovęs, įstodamas į naujai tveriamą pulką. Jy. turėj [o] savo kariuomenę, tvė́rė visa ką. Tie bajorai tvė́rė lenkų legioną, nenorėjo Lietuvos. Tvė́rė kolūkėlius visai nedidelius. Kai tuos kalkozus tvė́rė, žmonis drūčiai įbaugino. Jau ka kolūkį tvė́rė, ta didliai privargo žmonys. Girdėjau, kalba žmonės, būk Prūsų lietuviai tverią naujį laikraštį. Tvė́rės Lietuva jau iš po to pirmojo karo. Lietuva vis do tvẽrias, po tam bus gerai. Dėkuo Dievuo, Lietuva pradėjo tvérties, nors numirsam ramio [je] vieto [je]. Tada tvė́rės nauja valdžia. Kai kolūkis tvė́rės, ir arklius jų išvežė, gyvulius, visa Vėžionių kolūkin. Tie ūkininkai, kur tvẽras, tie senukai, anims da padeda. Visokių pavasarininkų pradėjo paskiau tvérties. Kaip čia jau tvė́rės tie Mažeikiai, kunigas parejo, iš trobos padirbo bažnyčią. Kai tvė́rėsi Smalėnų parapija, nusivedė mūs vyrus. Piningai lietuviniai tvė́rės. Širdingi santykiai turi savaime tverties.

14. kalbėti niekus, taukšti, plepėti: Šneka šneka, tvẽria tvẽria – nei šį, nei tą. Ką tu čia tverì atsisėdęs, eik akėt. Ką anas tvẽria, neklausyk. Ot tep sau tveriù, ir tiek. drąsiai sakyti: Kap ėmė tam vagiui tvért, tai jis iš sarmatos nežinojo ir kur dėtis. vadinti: Dabar jau nebe teip tverì – seniau bulba, ė dabar bulvė tvẽriam.

dur̃nių tvérti meluoti: Ką tu dur̃nių tverì.
prie ronõs tvẽriamas labai geras: Taip geras, taip geras – prì ronõs tvẽramas. Teip geriausia motriška – pri ronõs tveramà.
prie širdiẽs tvérk. Ka ans negirtas – tvérk prỹ širdiẽs, o kaip išgera – tauzija.
smìlgų tvoràs tvérti. kurti nerealius planus. .
aptvérti, àpveria, aptvė́rė.

1. tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Padrūtinu, aptveriu mūrais. Kampą aptvérti, užtvérti. Sodybos aptvertos akmenine tvora, kiemai išgrįsti. Visi laukai būdavo aptvertì. Gyvuliam ir kai kieno sėdyba, va kluonas aptvértas tokiom tvorom. Matai, kad ten buvo aptvértos tos ganyklos, ten liuob į tas ganyklas kiaules atvarys. Gerai gyvena: aptvérta, apštakietuota visur. Kartim aptvérta pieva, ganyt nereikia. Sodas aptvértas eglėm po kairiu šonu. Jau čia pri mūso toks buvo aptvértas kiemukas. Dėdinčius aptvértas aukštai. Aptvė́rė bulbas nuo šernų. Nuo lapės [kiemą] aptvė́riau tvora. Kiemas aplinkos aptvértas kartelėm. Vokiečių kapinės paprastais akmenais aptvérta. Kapai aptvertì medžiais. Prieinu – kryžius aptvértas kur miške. Aptvė́rę buvau tą mėšlyną. Sakau, aptvérte (aptverkite) . Aptvérsiu šakaliukais, kad žinoč, kur pasėta skrebliukai. Broleliai darželį aptver̃s aptver̃s, motulė rūteles pasės pasės. Tas dvaras mūru aplink aptvertas, o ant vartų užverstas didelis akmuo. Pats miestas su trilinkais labai drūtais mūrais aptvertas ir su daug tvirtomis mūro koryčioms apstatytas buvo. Kelio vietos, kurios nėra visiškai sveikos, aptveriamos signalais. Žmogus nekuris užsodino vynyčią ir aptvėrė ją tvora. Aš ją. aptvėriau mūru. Aptverk su erškėčiais ausis tavo ir neklausyk pikto liežuvio. Neaptverto daržo kiaulės gaspadoriai. Triobas apsitvėrėme ir apsisodinome medžiais. Jau jy. pati apsitvė́rė [darželį] ir apsodino gėlių. Tuinu apsitvė́rė aplink. Apsitvėriau, kad vištos neprieitų. Vanda apsitvė́rė tora, ne vištos nebeina. Ką beužsiauginsi [gyvulių],
apsitvė́ręs kiemą. apsupti, apjuosti ratu (mėnulį, saulę): Kab gražus mėnulis, tai nieko nebūna, o kab aptvértas – tai lietus bus. Mėnulis apsitvė́ręs geltonu ratuku – bus lietaus. Mėnulis apsitvė́rė šviesumu ir aplinkui raudonas. Apsitvė́ręs dievaitis prieš oro atamainą. Va mėnulis apsitvė́ręs, bus kitokis oras. Apsitvė́rus saulė, tai vis an lietaus. Saulė apsitvė́rus.

2. aplink padaryti, pastatyti (tvorą): Tvorą naują [kapinių] aptvėrė. Buvo tokios ganyklalės, i buvo toros aptvértos. Šitokias mendrines [tvoras] aptver̃s. Te tvorytė aptvertà, kad niekas neprieitų. Oi aš tau aptversiu tvorelę. Ten kokią nedidelę torelę apsitvė́rusi aplink savo darželį ir pasisėjusi ropių.

3. aplink tveriant padaryti, įrengti: Prie ūkiškųjų pastatų aptveriamas diendaržis – ten ir vieta gyvuliams. Miškely aptvértas gardas galvijam ganyt. Pernai buvo bandodaržis karvėms aptvértas. Buvo aptvértas daržas i suleisdavo karves. Reiks darželį ore aptvért, aždarinėsim karves. Aš aptvė́riau kiaulių apluoką. Kad nenori piemenies samdyti, apsitvérk pastauninką. padaryti aptvarą: Tenai aptvérta buvo, šunius laikydavo.

4. aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Gyvuliai aptvertì ant lauko būdavo, daržas vadinos. Apìtveria drata arklius miške. Kap neaptvertì [stumbrai],
tai ir beateina. Aptvė́rė tokia tora dygliuota ten anus. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvė́rė, manę kalboms apkėlė. Mes nelaisvėn gyvenam, po lenkais, okupuoti, ale mes aptvertì be akstinų dratais, bet jūs tai akstinuotais visi.

5. apvynioti tvarsčiu, aprišti: Pimė, jo moteriškė, su kitoms moteriškėms džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais mostyt tuo ir jo žaizdas aptvért susirinko. Vis liuob būs muno koja aptvertà. Galvo [je] man skaudis pratrūko, tai bjaurumas – nė aptvért negaliu, nė apklijuot. Mūsų palčerka (felčerė) – tik pirštu [i] aptvért. Pasigailėjo jo, ir priėjęs aptvėrė žaizdas jo. Jam tuojau žaizda aptverta tapė. Skaudančią vietą aptverk. Dabar esu tikras ubagas: ir ranką, ir koją apsitvė́riau. Neturu su kuo apsitvérti rankų. Apsìtveriu tą koją, kad neišsimozotų [nuo tepalo] man patalas. Apsitvérk pirštą. uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: [Landuonį] prapjauti, išspausti kraują, įkišti į anodiją ar į tepalinę degtinę ir žvaktaukiais aptverti. Aptvertà obeliotė eglių šakom in žiemos. Pasidedu an krėslo koją, apsìtveru su tais burokais. Kojas apsitvérdavo eglišakiais, ka šilčiau būtų.

6. sutvirtinti, įtvirtinti, apkalti: Bačką lankais aptvert. Akmenaitį auksu aptvérti. Auksu aptveriu. apsaugoti ką įtaisant, padarant: Sraigtų galvutės spraudiklis frezavimo staklėse turi būti aptvertas.
šiaudų̃ tvorà apsitvérti imtis bet kokių priemonių: Kad žmogus žinotum, kad mirsi, šiaudų̃ tvorà apsitvértum.
paaptvérti, paàptveria, paaptvė́rė. visa aptverti: Visi laukai paaptvertì, kad gyvis neanlįst.
atitvérti, atìtveria, atitvė́rė.

1. tvora, užtvara atskirti, atriboti, atidalyti (ppr. nuo ko nors): Sodas nuo laukų atitvertas tvora. Attvérta buvo daržas nuog daržo. Atatvérta pelūs nuo grūdų. Jis nusprendė: padarys dalybas, atitvers sūnus. Su kitu susiedu tik tvoruke atsitveriam, ir kiemas praplatėja. Anas nuog visų atsitvėręs. Balys nuo Sofijos atsitveria kėde. Jie užtvara nuo mūsų atsitvėrė. Atsiskyręs, Kreivėnai, nuo visų, atsitvėręs…. Ąžuoline siena nuo mirties neatsitversi. pertvara, užtvara atskirti, atriboti ko dalį: Tie pakraščiai atitvérti [klojime] vadydavos peludės. Atitvérti tvarte kampą veršiui. Tokis kampas attvérta, bijojaus, kad arklio neužpjaut. Attveria kampą pirkion ir laiko avis. Šiaurinė miesto dalis taip pat atitverta labai storomis ir aukštomis sienomis. Kambarėlis – lentom atitvertas tos pačios mokyklos kampelis. užtvanka atskirti: Lobas buvo, attvė́rė ir dar prūdas stojos.

2. tveriant (tvorą) priartėti: Tenai nuo pat bimbilynių atitvė́rė tvorą.

3. statant pertvarą, užtvarą, padaryti, įrengti: Kamaraitė atitvertà buvo skersai namą. Kamarelę buvo attvė́rę. Vištinė attvérta vištoms. Attvérta kiaulėm ažudarinys. Be attvarinio avelių nepaleisi nei tvarte, nei trobon, jom reikia attverti attvarinuką. Nu stubos liuob būti atitvértas alkierius. Atatvė́rė lentom, ištinkavojo [kambarį]. padaryti aptvarą: Mūs tvartas buvo labai didelys, vienam šone, va, attvérta, karvė stovėjo. Į staldą atitvérta vištoms. padaryti užkampį: Už lango attvérta, motkos tę lova.

4. aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Reiks jau atitvért paršelius nuo kiaulės. Tvarte attvérta ir karvės, ir avys. Attvérdavo teliukus namo kampe. Netrukus nuo tikrųjų zekų mus atitvėrė vielų tvora. Jūs nelaikot savo vaikų nuo piktų žvėrių atskyrę, atatvėrę. Itai kap attvérta – mūs paršai sveiki, o jų išgaišo.

5. išardyti (tvorą, užtvarą), prardyti, pratverti: Atitvėręs dar spragą į gatvę, išėjo pas arklius, kad nė balso kirtimo negirdėtų. Atatvérti.
įtvérti, į̃tveria, įtvė́rė.

1. tveriant (tvorą) įjungti, įpinti: Įtvė́riau kuolą į tvorą. Didieji žilvyčiai įtverti pakluonės tvoroj, atsimušdami vandeny, darė buriantį vaizdą. Aš savo mylą, savo mieliulį žalian tuinan intversiu.

2. tveriant (tvorą) įsibrauti, įsiterpti: Vienas tvorą įtvė́rė toliau į susiedo pusę – sprovojos, kol mirė. Įsitvė́rė su savo tvorom net į svetimo lauką.

3. tveriant padaryti, įrengti: Daržą turėjau įtvėręs.

4. aptvare uždaryti, aptverti: Kumelė, įtverta vandens boso, skambliojo dobilus, arkliai prunkštė. Jeigu da kur miške turi instvė́rus [paršelį per okupacijas],
tai da paspjovei.

5. įtvirtinti, įtaisyti: Įtvérk man dalgį į kotą. Aš moku ir peilį įsodint kotan, ir dalgę įtvért. Standžiai įtvérti arba įstatyti. Įtvérk gerai dalgį, ka neklibėtum. Dalgis yra stipriai įtvértas. Rėkvele neseniai pradėjo intvért dalgę. Reikia dalgė intvért – šienapjūtė in nosies. Kas jau kitas, o da tu dalgės tai neintvérsi. Vienarankės dalgelės da neįtvértos. Gerai įtvė́rei dalgę, lengva pjaut. Kur tu matei teip intvértą dalgę, su ja nei vieno pradalgio neišvarysi. Tavo dalgė nieko sau, bet tik blogai įtverta – par daug atsilošus. Dalges įtvė́rę virptin ir eina [sukilėliai]. Su tvėre buvo verstuvė įtveramà. Įtvarai žambiuo įtvérti liuob būs. Intvértas arklas. Lentelė strūnoms įtvérti. Pielelę intvértą rėmuos turiu. Akėčiose buvo įtverti virbalai. Įtvė́rėm venterį į upę. Iš parinkto akmens padarytas ir įtveriamasis kirvelis. Juodonių gyvenvietėje iš ginklų rastas tik vienas didelis geležinis įtveriamasis strėlės antgalis. Buvo vartojami gludinto akmens [kirviai] su išgręžta skyle kotui įtverti. Įtvertas akmuo, įtverta akis. Įtvérti (akmenėlį žiede). Pasiekė ir tą visų užmirštą špižinį kryželį, įtvertą akmenyje, apkerpėjusį samanom ir apraizgytą gervuogėm. | Aš da pati audeklo įtvért nemoku, mama įtvė́rė. Veislė mongoliškoji mažo augliaus, … akių įskripai įtvertų. Mūsų kalba yra kaip vos pravertas šaltinis. Tai nereikėtų jį tuoj įtverti į siaurus kraštus. Įsitvérk gerai dalgę. Įsitvė́riau dalgį į naują kotą. Senelis gerai dalgius įsìtvera. Agar nebuvai įsitvė́ręs dalgės – pasuoly numesta. Nemoki nei dalgės išsikalt, nei instvért. Menkas ūkininkas, kad nemoka žagrės (išaros) arklan (žagrėn) įsitvérti. Išgriuvo žambis, pati įsitvėriau, nors piemenė dar buvau. Mano pieštuko beliko trumpas galelis ir, kad galėčiau dar su juom rašyti, įsitvėriau į medžio lazdelę. Milinė (girnų kotas) insìtveria ton ąson.

6. įdėti į nesilankstantį įtvarą, aprišant įtvirtinti: Lūžusią galūnę reikia įtverti, kad sužeistąjį pervežant nesijudintų arba sužeistasis pats nepajudintų.
ištvérti, ìštveria, ištvė́rė

1. išardyti (tvorą): Išardyti, ištverti tvorą, žiogrį.

2. perkeliant tvorą palikti ką nebeaptvertą.

3. padaryti, pastatyti (tvorą): Ištvė́rė aplink sodą tvorą. Reikia ištvért tvorą. Ištversiu tvorelę naująją, prisėsiu rūtelių žaliųjų.

4. tvoromis padalyti: Laukai visi buvo ištverti: pavasarį vaikiai ejo pry torų, o mergės į dirvas.

5. tveriant užpildyti, išpinti: Pūnės (palapinės) tarpai buvo ištverti su lapuotais virbais.

6. išardyti ką įtvirtintą, įtaisytą: Dalgę pasiėmė, ištvė́rė iš koto. Dabar dalgius kala ištvė́rę. Kai vežiesi, dalgis turi būt ištvértas. Kūčiose reikia ištvért visos dalgės, kad dėtų geriau vištos kiaušinius. | Fabrikinę tvėrę ištversi ir be numų, o plėšinę – ne. Kuomet jie susėdo kitą rytą, bernas išsitvėrė dalgę. Toks ten buvo ir įtvėrimas, kad teip greit išsitvė́rė dalgė. Išsitvėrė žagrė, pasileidau kumelę, eisiu naujos tvėrės.

7. niekus patauzyti: Kap ìštveria stalnas bernas, tai koc neklausyk. Anas moka ištvért.
nutvérti, nùtveria, nutvė́rė.

1. padaryti, pastatyti (tvorą): Brolis labai tvirtai ir gražiai tvorą nutvė́rė. Tvora po vienai linijai lygiai nutvérta. Gražiai nū̃tvera toras, gali šauti viršūnėms – neužkliudysi. Tvorą kiaurai ligi klojimo nutvė́rė. Tvorą jos. pagadino, kuri iš pirmo nuog tave buvo gerai nutverta. Ir nutvėrė tvoružėles šviesiomis strielbelėmis. Te nutvė́rė tvoružėlę baltųjų dalgelių. Nusitvė́rė torą iš lentų, aukščiau už galvos. Tvora kažkaip nusitvė́rė kreivai, reiks ardyt.

2. tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Aš tau nutvérsiu rūtų darželį šalyje vieškelėlio. Tai nutvėrė broliai daržą po stiklo langeliu. Nutvėriau darželį šilavijo pinavijo. Gražus mano darželis, tai gražiai nutvertas.

3. tveriant padaryti, pastatyti, įrengti: Peliūzė. galėjo sau pūnalę iš šakų nutverti. Nutvė́rė iš alksnių sau ketvirtainišką trobelę. Apgenėjo šakeles ir išskaldė lenteles, ir nutvėrė laivelį, susodino sūnelius.

4. nuardyti (tvorą): Reikia nutvérti tvorą, kad nebereikalinga. Čia jau nebėr štakietų – nutvė́rė. Nutversiu tvorą, o sugriūdysiu mūrus aplinkui ją.

5. nuvynioti (tvarstį), nurišti: Nutvérti tvarsčius nuo žaizdų. nuvyniojus tvarstį palikti ką nebeaprištą: Kad nutvė́rei pirštą, vėl krau [ja] s ims bėgti. Dvi seselės buvo, ta viena nutvė́rė koją. Kad padėjai aptverti, padėk ir nutverti pirštą. Pirštas būs jau užgijęs, galiu nusitvérti.
patvérti, pàtveria, patvė́rė.

1. kurį laiką daryti, statyti (tvorą). .

2. atitveriant padaryti: Tvarte patvérta katukai.

3. kurį laiką vynioti tvarsčiu, rišti. . uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti.

4. įtvirtinti, įtaisyti: Dalgius patvérti.
pértverti. pertvérti.

1. iš naujo daryti, statyti (tvorą): Jeigu teliukus suvaris, reiks pertvért tvoras.

2. perdalijant padaryti, pastatyti (tvorą): Pértverta kaip ir tvorelė: vieniem pusė klėties ir kitiem.

3. tveriant perdalyti: Mūs pirkia buvo pértverta. Pártvėriau pusiau gardą, ir nebsipjauna paršeliai. Karvių kūtis buvo partvertà an dvi dali: melžiamom karvėm ir telyčiom atskirai laikyt. Arklinykas pértverta, kap kano rąstais, kap kano tvora. Pártvėrė tas trobas. Kai pértvėrėm gryčią, geriau pasdarė. Tas. didelis buvo, nepértvertas, tai smagu tąsyk. Būdavo labai dideli namai, nepértveriami. Sienele pertverti. | Yra plėvė, kuri terbą viduo partvera. Pérstvert pirkia nėr kuom. Pártversias gardą, neapės [paršas paršo]. tveriant užtvenkti: Upę pertvers užtvanka.

4. tvora perdalijant padaryti atskirą aptvarą: Avim atskirai pertvérta buvo.

5. atskirti aptvaru (ppr. vieną nuo kito), atskirai aptverti: Mūs pértverta karvės, badytųs. Priseis tuos paršus partvért, kad nesipjaut. Tą kiaulę pértverti jau gali. išsiskirti: Jiej pérsitvėrė: duktė su tėvu, sūnus su motera.

6. pervynioti (ppr. kitu) tvarsčiu, perrišti: Tik po trijų dienų mun ranką pártvėrė. Mun reik parvažiuoti pri gydytojaus koją pártverti. Kad dar man, vaikeli, koją pertvertumei. Pártverk mun tą pirštą. Jai reikėjo kiekvieną dieną žaizdas partvérti. Pártvėriaus iš naujo [koją]. Ranką pársitvėriau, nebuvo kas pártverąs.

7. iš naujo pritvirtinti, pritaisyti: Tą dalgę reiks pértvert, kad jy tokia nesmagi pjaut. Pártverti dalgį: kad nuknabtų viršūnė, pakalk klynelį, padrožk kotą. Vyrai ėmė taisytis dalgius: juos reikia iškalti, pertverti ir įtaisyti lankelius. Sugriuvo suvisam žambis: reikės pártverti par naują.

8. perorganizuoti, pertvarkyti: Jis visą būrį pertvėrė naujais pamatais. Kai parsitvė́rė tarybinis [ūkis] iš kolūkio, tai sumažėjo užuodarbis.
pratvérti, pràtveria, pratvė́rė.

1. pradėti tverti (tvorą).

2. greitomis užsitverti: Prasitvérsma daržuo nuo vištų apginti žiogriais.

3. praardyti (tvorą): Nenorėdami aplinku važiuotie, pratvėrėm spragą, bet manasis atitverdamas tvorą labai paršalė.
pritvérti, prìtveria, pritvė́rė.

1. pristatyti (tvorą) prie ko; tveriant pailginti: Tvorą prie gurbų prìtveria, ir nebereikėdavo varinėt [kiaulių]. Pritvė́rė ilgas tvoras.

2. daug užtverti (tvorų): Par savo gyvenimą pritvė́riau daug tvorų. Kiek ten tvorų pritvérta!.

3. tveriant šalia padaryti, įrengti: Diendaržis prie kūtės pritvértas. Čia rinkelė (turgelis) toki buvo prie bažnyčios, daba prie mokyklos pritvėrė tą rinkiukę dėl susiėjimo. Žirgas gali būti palaidotas ir prie pilkapio pritvertame akmenų vainike.

4. tveriant daug pridaryti, įrengti: Tvartai dideli, gardinių pritverta kiauliam ir avim, ir teliukam.

5. tveriant prijungti: Šitoks kapas su pritvertais kitais kapais sudarė tarsi atskirą grupinį kapą. Iš tos ganyklos prysitvė́rė sau žemės.

6. apvynioti tvarsčiu, aprišti: Tą votį pritvė́rėm, ir užgijo. Pritvė́riau roną su liekarstoms, ir tujau išgijo. uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: Prie skaustančios vietos traukažolės pritvérk, t. y. pririšk. Tos juodosios mostės pritvė́riau pri skaudulio – mažiau skausta. Tirščius pritvérk, skysčius išgerk – i skausmą kaip su ranka atims. Ausie skaustant svoguoną, ant anglimis iškeptą, pritvėrė. Rožes atsodina sidabrinius rublius pritverdami. Ten i vėl žmogus yra: pri ronos pritvérk – tujau išgys. Kad parpjautas pirštas neužsirožytų, prisitvė́riau kriauninkų.

7. pritvirtinti, pritaisyti: Mažesniąją [dalį] pri didesniosios taip pritvėrė skersai, jog pasidarė kryžius. Jei turi strūnos gražiai skambėti, turi jas gerai įtempti ir pritverti. Dalgis ištvertas, o rublis pritvertas pri dalgkočio. Žinokis – vagies darbas.

8. prikišti, priglausti: Tyliai atsiklaupęs pritvė́rė ausį prie durelių.

9. daug sutverti: Labai seniai ponas Dievas, kai dar svietą tvėrė, sutvėrė daugybę gerų gyvulių, o velnias pritvėrė blogų: gyvačių ir kitų šliužų.
raztvérti, ràztveria, raztvė́rė.

1. užtverti 1: Siena raztvérta.

2. tvora užstoti, padaryti kliūtį: Raztvérta keliai, o kap reikia išeit, kap gyvulį varyt?

3. atitverti 1: Pirkią raztvė́rėm, dabar kamarelė yra. Čia raztvérta dėl šieno. Buvo kluono dalia, raztvérta an keturių česčių (dalių) .

4. atitverti 4: Raztvérta ažudarinys.
paraztvérti, paràztveria, paraztvė́rė.

1. atitverti
1. O tę tokia pirkia didelė, ir trys kambareliai paraztvérta. Trys kambareliai paraztvérta angi treja.

2. atitverti 4: Ažudariniais paraztvérta visa kas. būna.
sutvérti, sùtveria, sutvė́rė.

1. padaryti, pastatyti (tvorą), užtverti: Ieškojau iš jų vyro, kuris padarytų aba sutvertų tvorą.

2. aptverti 1: Gegužinė vasarą būs lauke, sutvérs beržais kame. Mano jaunas brolužėlis sutvėrė rūtų darželį. Sutveria lyseles, sėja rūteles. Vasarą ugniavietę susitveri, ir laiko iki rudens.

3. tveriant padaryti, pastatyti: Ant viršaus aruodai sutvérti. Iš torų sutvérs tą būdalę, eglašakėms apkriaus.

4. aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Buvo tie galvijai sutvertì a naktinė [je] apluoke, ir anie išsilaužė iš to naktinio apluoko.

5. sunaudoti tvoroms tverti.

6. apvynioti tvarsčiu, aprišti: Tverte sutvė́rė ranką pažeistą. Sutvėrė ranką, ir sugijo. Sutvė́rė kojas va jom, ir vaikšto apsiraišioję. Sutvérk man kiek pirštą. Ana susitvė́rė su vaistais, su liekarstomis. įdėti į nesilankstantį įtvarą, aprišant įtvirtinti, įtverti: Nulūžusią koją sutvė́rė karkliukais. Jį vieną rozą sutvė́rė, vėl sulūžo [kaulas]. Nusilaužė ožiukas koją, su gluosniniais tvarksliukais sutvėrėme, ir greit sugijo. | Sprausmenį sutverti ir sustiprinti su plaušu.

7. sumontuoti iš dalių, sudėti, sutaisyti: Ans sutvėrė žambį, ratus, vežimą, t. y. sutvirtino. Suardo, būdavo, vežimą, užkelia ant stogo ir sùtveria jį tę. Išlakstė kubiliuko šuleliai, kai turėsiu laiko, reiks sutvért. Išardyt išardei dviratį, o sutvért nemokėsi. Tik jau įtverti, tai jau ans. tą dalgį sutvérdavo. sujungti vieną su kitu, pritvirtinti, pritaisyti vieną prie kito: Skersinės sutveria [staklių] stovyčias ir laiko. Yra padaryta skersinėliai, su jais sùtveria staklių blauzdas. Negaliu sąsparų sutvért. sudurstyti, sukabinti, sukurpti: Marškiniai buvo teip sudriskę, kad vos begalėjau sutvert. Sutvėriau, bet lopinys prie lopinio. Itoki marškiniai bet sutvérta. Sutvė́rė kai šiaudinę tvorą (pasiuvo batus iš prastos odos) .

8. tvirtinant, jungiant padaryti, suręsti: Viena skiedara sutvė́rė žmones šitą tiltą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paaptverti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis