Ožiapalaikis – tai asmuo, kuris yra palaikomas (dažniausiai materialiai) iš santuokos išeitusios moters (ožios). Istoriškai terminas buvo vartojamas neigiama prasme, nusakydamas vyrą, gyvenantį iš buvusios žmonos lėšų.
Pavyzdžiai:
1. Jis tapo ožiapalaikiu, kai buvo atleistas iš darbo ir pradėjo gyventi iš buvusios žmonos paramos.
2. Kaimynai šnibždėjo, kad jis – tikras ožiapalaikis, nes pats neužsidirbdavo, o visa išlaidos dengdavo ožia.
Trumpai: Terminas reiškia vyrą, išlaikomą buvusios žmonos (ožios), dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.