ožiapalaikis


Ožiapalaikis – tai asmuo, kuris yra palaikomas (dažniausiai materialiai) iš santuokos išeitusios moters (ožios). Istoriškai terminas buvo vartojamas neigiama prasme, nusakydamas vyrą, gyvenantį iš buvusios žmonos lėšų.

Pavyzdžiai:
1. Jis tapo ožiapalaikiu, kai buvo atleistas iš darbo ir pradėjo gyventi iš buvusios žmonos paramos.
2. Kaimynai šnibždėjo, kad jis – tikras ožiapalaikis, nes pats neužsidirbdavo, o visa išlaidos dengdavo ožia.

Trumpai: Terminas reiškia vyrą, išlaikomą buvusios žmonos (ožios), dažnai su neigiamu atspalviu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'oziapalaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė