Ožiabarzdis – tai lietuvių liaudies kūryboje vartojamas žodis, reiškiantis įsiūtus, piktą, užsispyrusį žmogų (dažniausiai apie moterį). Kilęs iš žodžių „ožys“ (užsispyręs gyvūnas) ir „barzda“ (simbolizuojanti senumą ar grubumą).
Pavyzdžiai:
1. Ji tokia ožiabarzdis – niekaip neįkalbėsi.
2. Senąja ožiabarzdimi kaimas bijojo.
Trumpai: tai piktadarė, užsispyrusi moteris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.