Opėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis apkabinimą, glėbį, apsikabinimą (dažniausiai rankomis). Vartojamas apibūdinti fizinį kontaktą, kuriuo perteikiama meilė, paguoda, palaikymas ar tiesiog draugystė.
Pavyzdžiai:
1. Šiltas opėjimas gydo sielvartą.
2. Vaikai opėjosi išskridę iš mokyklos.
3. Jis opėjo draugą per pečius džiaugsmo akimirką.
4. Senelė opėjo anūką, atsisveikinant.
Sinonimai: apkabinimas, glėbys, apsikabinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.