Omynė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuštumą, nieką, nebūtį (dažniausiai dvasinę ar psichologinę). Vartojamas kalbant apie vidinį tuštumą, prasmės stoką, beviltiškumą.
Pavyzdžiai:
1. Jaučiu didelę omynę savyje po šių įvykių.
2. Jo gyvenimas atrodė kaip amžina omynė.
3. Omynė užvaldė mintis, kai liko vienas.
Sinonimai: tuštuma, neviltis, prasmės stoka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.