„Oglus“ (dažniau vartojama forma) – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „akmenų krūva, rietuvė, kūgis“ (paprastai iš akmenų). Kilęs iš baltų prokalbės, susijęs su latvių uogle („krūva“).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje ogliais buvo žymimos kapavietės ar ribos.
2. Pakelėje stovėjo akmenų oglus, sudėtas vietinių.
3. Archeologai tyrinėjo senovinį oglų, manoma, kad tai buvo kulto vieta.
Trumpai:
Oglus – akmenų krūva, dažnai istorinė ar ribų žymėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.